Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. spalio 4 d. svetainėje tkp.at.
Thomas Oysmüller. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Atrodo, kad JAV pamažu traukiasi iš Ukrainos. Galiausiai ES – visai be JAV vadovybės – gali laukti beviltiškas karas su Rusija. Vašingtono džiaugsmui.
Austrijos ginkluotųjų pajėgų pulkininkas Markusas Reisneris (Markus Reisner) dažnai duoda interviu didžiajai žiniasklaidai kaip karo Ukrainoje “ekspertas”. “Turime priešininką, kuris su mumis kariauja (!) jau dvejus metus, o Rusija kariauja su Europa”, – gana paniškai sako (faktiškai neutralių) Austrijos ginkluotųjų pajėgų ekspertas. Pasak jo, reikia “apsispręsti”, ko norite; Europai gresia didžiulis sukrėtimas – ypač atsižvelgiant į dar vieną Donaldo Trumpo išrinkimą.
Nesėkmingas puolimas
Ką gi, Rusija visada liks Europos dalimi. Šiuo požiūriu Rusija negali kariauti “prieš Europą”. Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock jau 2023 m. sausį pareiškė, kad NATO (ir jos politinis padalinys – Europos Sąjunga) kariauja “karą prieš Rusiją” – tuo metu apie tai pranešėme.
Vaizdo įrašu su Reisneriu pasidalijo vokiečių kalba veikianti NATO paskyra “Brennpunkt UA”, kuri dar prieš kelias savaites skelbė, kad Ukrainos puolimas bus labai sėkmingas. Dabar jis ragina “pagaliau įjungti karo ekonomiką”.
Atrodo, kad plinta tam tikra panika – ypač ES. Julianas Röpcke, liūdnai pagarsėjęs radikaliai prieš Rusiją nusiteikusio laikraščio “Bild” karo korespondentas, prieš kelias dienas pasidalijo Ukrainos “kontrpuolimo” analize. Pasak jo, visa informacija yra labai “slogi”:
“Jokio netikėto efekto, jokių proveržių, katastrofiškos komunikacijos, jokios strateginės sėkmės, rusai Surovikino liniją pietuose stiprina greičiau, nei ji draskoma šiaurėje, ilgo karo perspektyva po 2024 m. Ir visa tai mažėjančios ar bent jau stagnuojančios Vakarų paramos fone”.
Tačiau Ukraina negali viena pati kariauti karo “po 2024 m.”; ji yra priklausoma nuo milijardų iš ES ir karinės medžiagos iš Vakarų. Röpcke tęsia savo realistinius samprotavimus:
“Be to, kyla grėsmė, kad JAV gali pakeisti savo kursą: Respublikonai jau daro spaudimą nutraukti pagalbos teikimą. Jei Donaldas Trumpas laimės prezidento rinkimus, nieko daugiau Ukrainai tikėtis negalima. Tikėtina, kad Slovakija netrukus nutrauks paramą, Lenkijai taip pat gresia koalicija, kurioje dalyvaus prorusiška partija, AfD iškilimas Vokietijoje, kitais metais vyksiantys JAV rinkimai su atvirais rezultatais ir t. t.”
Ar amerikiečiai grįžta namo?
Bet Röpcke vis tiek nenori jokių derybų, žinoma. Tada tikriausiai verčiau visiško karo (ar kažko panašaus panašiais terminais). Dar birželį Röpcke buvo paskelbęs apie “paskutines Rusijos savaites”. Iš to nieko neišėjo. Nė iš tolo. Bet tikriausiai šimtams tūkstančių karių tai buvo paskutinės dienos – ypač ukrainiečių jaunuoliams.
NATO nelaimės ilgo karo su Rusija, žurnale “Unherd” analizavo NATO kritikuojantis žurnalistas Thomas Fazi. Kodėl vis dar nematyti diplomatinio sprendimo? “Todėl, kad šis tarpinis karas (angl. proxy war) daugeliu atžvilgių naudingas JAV isteblišmentui (ir jie apie tai kalba labai atvirai) – todėl Vašingtonas nori, kad šis karas tęstųsi, nepaisydamas pasekmių Ukrainai.”
Nors ateityje galbūt visai be JAV. Tai reikštų visišką karo “europeizaciją”. Nežinia, ar po dabartinės vidaus politinės sumaišties Vašingtone vėl bus visiškai remiama Ukraina. Šiuo metu Kongresas sustabdė tolesnę “pagalbą” Ukrainai. Iš pradžių maždaug 40 dienų. Tai, kad JAV pasitraukimas yra visiškai įmanomas, maždaug prieš keturias savaites čia analizavo Erikas Angereris (Eric Angerer).
Tačiau grįžkime prie Fazi scenarijaus apie karo “europeizaciją”:
“Kad ir kas nutiktų JAV, “iš mūsų pusės mes ir toliau teiksime ir stiprinsime savo paramą”, sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellas. (Po to Baerbockas fantazavo apie ES “nuo Lisabonos iki Lugansko“, red. pastaba).
Šiuo tikslu netgi kalbama, kad Europos investicijų bankas galėtų pradėti finansuoti gynybos projektus. Tai, kad Europai, kitaip nei Amerikai, nei ekonominiu, nei saugumo politikos požiūriu nėra naudinga nuolatinė santykių su branduolinį ginklą turinčia kaimyne militarizacija, atrodo, neturi jokios reikšmės.
Kita vertus, atrodo pagrįsta daryti išvadą, kad toks karo “europeizavimas” – su Vokietija kaip aukščiausia vasale, kaip numatė Wolfgangas Streeckas, – būtų dviguba nauda Amerikai: ji galėtų likti politiškai ir finansiškai neįsitraukusi į konfliktą, o per ES ir toliau netiesiogiai vadovautų regionui. Kitaip tariant, ES kariautų karą kartu su Amerika ir beveik išimtinai jos naudai – tai būtų didžiausias vasalizmo aktas.
Jei tai atrodo kvaila, o juolab pavojinga, galime guostis tuo, kad realybė, regis, trukdo įgyvendinti šį planą. Juk Vašingtonui atsisakius paramos, ES niekaip negalės sumažinti atotrūkio – nei kariniu, nei finansiniu, nei politiniu požiūriu. Tiems iš mūsų, kurie trokšta taikos, ES neveiksnumas bent kartą gali būti vilties ženklas.”
Tačiau iš tikrųjų gali įvykti tai, ką nuo pirmųjų karo savaičių tvirtino tokie prorusiški analitikai kaip Douglasas MacGregoras ar Scottas Ritteris: kad galiausiai bus “demilitarizuota” ne tik Ukraina, bet ir visa ES.
Tačiau iki tol karas dar gali parašyti kelis kruvinus – ir pražūtingus – skyrius. Jis paliestų visą žemyną. Nuo Lisabonos iki Uralo.
Daugiau rekomendacijų šia tema:
NATO Chief Openly Admits Russia Invaded Ukraine Because Of NATO Expansion
Šis tekstas pasirodė 2023 m. spalio 4 d. pavadinimu “EU am Scheideweg: Kompletter Krieg gegen Russland oder NATO-Niederlage?” svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: “The G7, NATO and EU summits, new sanctions packages and new assistance take place this week – address by the President of Ukraine.” by President Of Ukraine is marked with CC0 1.0.