Popiežius Pranciškus naujame dokumente “Laudate Deum” ragina vykdyti privalomą pasaulinę klimato kaitos politiką

Big Reset Demokratija

Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. spalio 9 d. svetainėje lifesitenews.

Michael Haynes. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų. Ištrauka.


Popiežius Pranciškus paskelbė savo antrąjį dokumentą “klimato kaitos” tema, kuriame pasmerkė “žmogaus sukeltus klimato pokyčius” ir paragino visame pasaulyje imtis “privalomų” priemonių šiai problemai spręsti.

Turi būti “privalomos energetikos perėjimo formos, atitinkančios tris sąlygas: jos turi būti veiksmingos, privalomos ir lengvai kontroliuojamos”, – rašė popiežius Pranciškus, išdėstydamas savo viltis dėl artėjančios COP28 “klimato kaitos” konferencijos, kurią jis pabrėžė kaip potencialiai “istorinį įvykį”.

Popiežiaus tekste, paskelbtame spalio 4 d., paskutinę Vatikano stebimo Kūrimosi laikotarpio dieną, yra keletas griežtų pareiškimų, įspėjančių apie “klimato kaitos” pavojus ir smerkiančių tuos, kurie priešinasi priemonėms, skirtoms “žmogaus sukeltiems klimato pokyčiams” mažinti.

“Mes nepakankamai reaguojame, nes mus pasitinkantis pasaulis griūva ir galbūt artėja prie lūžio taško”, – sakė popiežius Pranciškus savo antrojo ekologinio teksto – apaštališkosios ekshortacijos “Laudate Deum”, kuri yra 2015 m. enciklikos “Laudato Si” tęsinys, įžanginėse eilutėse.

Ji skirta “visiems geros valios žmonėms”, o jos paantraštė – “dėl klimato krizės”.

Tekste pateikiama nemažai svarių popiežiaus teiginių ir pareiškimų apie klimatą, nes jis rašo, kad “galima patikrinti, jog kai kurie žmogaus sukelti klimato pokyčiai gerokai padidina dažnesnių ir intensyvesnių ekstremalių reiškinių tikimybę”.

Žmogaus poveikis klimatui

“Jau nebeįmanoma abejoti žmogiškąja – “antropine” – klimato kaitos kilme”, – rašė pontifikas.

Remdamasis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) duomenimis, Pranciškus teigė: “Patvirtinome, kad per pastaruosius penkiasdešimt metų temperatūra kilo beprecedenčiu greičiu, didesniu nei bet kada per pastaruosius du tūkstančius metų”.

Jis teigė, kad žmogaus poveikis planetai yra neginčijamas: “neįmanoma nuslėpti šių pasaulinio klimato reiškinių ir spartesnio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo didėjimo, ypač nuo XX a. vidurio, ryšio”.

Klimato kaitos konferencijos

“Laudate Deum” užsimenama apie skirtingą tarptautinių “klimato kaitos” šalių konferencijų, vadinamų “COP”, renginių veiksmingumą. Popiežius giria kai kurias iš jų už tai, kad jos “leido žengti svarbius žingsnius”, susijusius su klimato politikos įgyvendinimu, o kitas kritikuoja kaip “nesėkmingas”.

Jis ypač gyrė 2015 m. Paryžiuje vykusį COP renginį, po kurio buvo paskelbtas 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimas. Šis susitikimas “buvo dar vienas svarbus momentas, nes jo metu buvo pasiektas susitarimas, kuriame dalyvavo visi”, – rašė Pranciškus. “Jį galima laikyti nauja pradžia, atsižvelgiant į tai, kad nepavyko pasiekti ankstesniame etape iškeltų tikslų.”

2022 m. Vatikanas oficialiai prisijungė prie 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimo, žengdamas daugelyje lygmenų precedento neturintį žingsnį. Popiežius Pranciškus gynė šį žingsnį, sakydamas, kad Šventasis Sostas “dosniai prisiėmė savo sunkią atsakomybę”, susijusią su “rūpinimusi kūrinija”. Jis pasiūlė, kad “susitarimas tarp žmogaus ir aplinkos” turėtų būti abortų šalininkų susitarimo pagrindas.

Tačiau net Paryžiaus Šalių konferencijos susitikimą Pranciškus kritikavo dėl nepakankamai griežto jo vykdymo: “jame nenumatytos realios sankcijos ir nėra veiksmingų priemonių, kurios užtikrintų, kad būtų laikomasi susitarimo. Jame taip pat numatytos lankstumo formos besivystančioms šalims”.

Vėlesni COP renginiai akivaizdžiai nepatiko popiežiui, kuris apgailestavo dėl jų “netikslių” veiksmų, sutrikimų dėl COVID-19 ar karo Ukrainoje ir nesugebėjimo įgyvendinti Paryžiaus susitarimo politikos.

Popiežius nustojo iš anksto smerkti vėliau šiais metais Dubajuje įvyksiantį COP28 susitikimą, rašydamas, kad “sakyti, jog nėra ko tikėtis, būtų savižudiška, nes tai reikštų, kad visa žmonija, ypač vargingiausi, būtų veikiama skaudžiausių klimato kaitos padarinių”.

Griežta retorika prieš “neatsakingus” veiksmus

Apibendrinant pasikartojančias “Laudate Deum” temas, buvo popiežiaus ištraukos, įspėjančios dėl “neatsakingų” veiksmų, kuriais nesprendžiamos klimato problemos. Jis sakė, kad kyla pavojus “likti įkalintam mąstysenos, kai klijuojami ir užglaistomi plyšiai, nors po paviršiumi toliau vyksta blogėjimas, prie kurio mes ir toliau prisidedame”.

“Manyti, kad ateityje visas problemas bus galima išspręsti naujomis techninėmis priemonėmis, yra žudikiškas pragmatizmas, tarsi stumti sniego gniūžtę nuo kalno.

Vieną kartą ir visiems laikams baigkime neatsakingą šaipymąsi, kai šis klausimas pateikiamas kaip kažkas grynai ekologiško, “žalio”, romantiško, dažnai ekonominių interesų išjuokiamo. Pagaliau pripažinkime, kad tai žmogiška ir socialinė problema įvairiais lygmenimis. Dėl šios priežasties į ją reikia įsitraukti visiems.”

Privalomi veiksmai klimato srityje

Popiežius Pranciškus keliose itin ryžtingose ištraukose išsakė ryškų raginimą imtis privalomos politikos, įgyvendinančios klimato kaitos priemones. Jis teigė, kad kiekviena šeima turėtų “suvokti” “klimato kaitos” pavojus:

“Konferencijose dėl klimato paprastai dėmesį patraukia grupių, neigiamai vaizduojamų kaip “radikalios”, veiksmai. Tačiau iš tikrųjų jos užpildo tuščią vietą, kurią palieka visa visuomenė, kuri turėtų daryti sveiką “spaudimą”, nes kiekviena šeima turėtų suvokti, kad ant kortos pastatyta jų vaikų ateitis.”

Todėl Pranciškus pasisakė už tai, kad artėjančios COP28 konferencijos sprendimai būtų įgyvendinami beprecedenčiu, privalomu būdu.

“Jei nuoširdžiai norima, kad COP28 taptų istoriniu įvykiu, gerbiančiu ir taurinančiu mus kaip žmones, tuomet galima tikėtis tik privalomų energetikos pertvarkos formų, atitinkančių tris sąlygas: kad jos būtų veiksmingos, privalomos ir lengvai kontroliuojamos.

Kad prasidėtų naujas procesas, kuriam keliami trys reikalavimai: kad jis būtų drastiškas, intensyvus ir priklausytų nuo visų įsipareigojimo. To iki šiol nebuvo, ir tik toks procesas gali padėti tarptautinei politikai atgauti pasitikėjimą, nes tik tokiu konkrečiu būdu bus galima gerokai sumažinti anglies dioksido kiekį ir laikui bėgant užkirsti kelią dar didesnėms blogybėms.”

Cituodamas savo 2020 m. enciklikos laišką Fratelli Tutti, Pranciškus paragino kurti “veiksmingesnes pasaulines organizacijas, turinčias galių užtikrinti visuotinį bendrąjį gėrį, panaikinti badą ir skurdą bei užtikrintai ginti pagrindines žmogaus teises”.

Jo teigimu, tokioms grupėms “turi būti suteikta reali valdžia, kad jos “užtikrintų” tam tikrų esminių tikslų pasiekimą. Taip būtų galima sukurti daugiašališkumą, kuris nepriklausytų nuo kintančių politinių sąlygų ar tam tikrų asmenų interesų ir būtų stabiliai veiksmingas”.

Klimatas ir globalizmas

Popiežius sumenkino argumentus, kad ribojamosios priemonės, orientuotos į klimato kaitą, neigiamai paveiks žmonių gyvenimą:

“Taip pat dažnai girdima, kad pastangos sušvelninti klimato kaitą mažinant iškastinio kuro naudojimą ir kuriant švaresnius energijos šaltinius lems darbo vietų skaičiaus mažėjimą. Taip jau yra, kad milijonai žmonių praranda darbą dėl įvairių klimato kaitos padarinių: kylantis jūros lygis, sausros ir kiti planetą veikiantys reiškiniai paliko daugybę žmonių be darbo.”

Siūlydamas bendrus raginimus imtis veiksmų, kurie turėtų tiesioginį poveikį žmonių gyvenimui, Pranciškus smerkė įmones, kad jos nepakankamai greitai imasi veiksmų dėl “klimato kaitos”. Vietoj to jis paragino verslo sektorių pereiti prie “tinkamai valdomų atsinaujinančių energijos šaltinių, taip pat prie pastangų prisitaikyti prie klimato kaitos daromos žalos”, o tai būtų žingsnis, “galintis sukurti daugybę darbo vietų įvairiuose sektoriuose”.

“Tai reikalauja, kad politikai ir verslo lyderiai jau dabar tuo susirūpintų”, – pridūrė jis, iš anksto išsakydamas vėlesnius komentarus, labiau susijusius su tarptautine pasaulinės politikos sritimi.

Ne kartą popiežiaus dokumente buvo įgautas itin globalistinis tonas, argumentuojant tarptautinius kultūros ir praktikos pokyčius, vartojant labiau pakilią nei tikslią kalbą.

(…)

JT siekia, kad iki 2030 m. būtų pasiekti DVT

Ankstesnis popiežiaus tekstas “Laudato Si'” paskatino pasaulinio judėjimo, kuris “klimato kaitos” aktyvizmą sieja su popiežiaus žodžiais, gimimą. Judėjimas “Laudato Si'” skelbia raginimus atsisakyti iškastinio kuro ir siekia “paversti popiežiaus Pranciškaus enciklikos laišką “Laudato Si'” veiksmais siekiant klimato ir ekologinio teisingumo”.


Šis tekstas pasirodė 2023 m. spalio 4 d. pavadinimu “Pope Francis calls for obligatory global ‘climate change’ policies in new document ‘Laudate Deum’” svetainėje lifesitenews.

Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.

Nuotrauka: pixabay

Schreibe einen Kommentar

Deine E-Mail-Adresse wird nicht veröffentlicht. Erforderliche Felder sind mit * markiert

Diese Website verwendet Akismet, um Spam zu reduzieren. Erfahre mehr darüber, wie deine Kommentardaten verarbeitet werden.