Informatorius (angl. Whistleblower) visuomenei pateikia pluoštą naujų dokumentų, rodančių cenzūros pramoninio komplekso gimimą reaguojant į “Brexit” ir D. Trumpo išrinkimą 2016 m.
Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. lapkričio 28 d. Michaelio Shellenbergerio “Twitter” paskyroje.
@shellenberger, @galexybrane, @mtaibbi. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Informatorius pateikė naują įspūdingą dokumentų rinkinį, kuris savo apimtimi ir svarba prilygsta ar net pranoksta “Twitter Files” ir “Facebook Files” rinkmenas. Juose aprašoma “kovos su dezinformacija” grupės, pavadintos Kibernetinių grėsmių žvalgybos lyga (angl. Cyber Threat Intelligence League, CTIL), veikla, kuri oficialiai prasidėjo kaip savanoriškas duomenų mokslininkų ir gynybos bei žvalgybos veteranų projektas, bet kurios taktika ilgainiui, atrodo, buvo perimta į daugelį oficialių projektų, įskaitant Krašto saugumo departamento (DHS) projektus.
CTI lygos dokumentuose pateikiami trūkstamos grandies atsakymai į pagrindinius klausimus, į kuriuos neatsakyta “Twitter” ir “Facebook” bylose. Kartu jie pateikia išsamų “kovos su dezinformacija” sektoriaus, arba to, ką pavadinome cenzūros pramoniniu kompleksu, gimimo vaizdą.
Pranešėjo dokumentuose aprašoma viskas – nuo šiuolaikinių skaitmeninių cenzūros programų genezės iki kariuomenės ir žvalgybos agentūrų vaidmens, partnerystės su pilietinės visuomenės organizacijomis ir komercine žiniasklaida, netikrų marionetinių paskyrų ir kitų puolimo metodų naudojimo.
“Uždaryk savo šūdą” (angl. Lock your shit down), – aiškinama viename dokumente apie “savo šnipų maskuotės” kūrimą.
Kitame aiškinama, kad nors tokią veiklą užsienyje “paprastai” vykdo “CŽV, NSA ir Gynybos departamentas”, cenzūros veiksmai “prieš amerikiečius” turi būti vykdomi pasitelkiant privačius partnerius, nes vyriausybė neturi “teisinių įgaliojimų”.
Pranešėjas teigia, kad CTI lygos vadovė, “buvusi” britų žvalgybos analitikė, 2017 m. buvo “kambaryje” Obamos Baltuosiuose rūmuose, kai gavo nurodymus sukurti kovos su dezinformacija projektą, kad būtų sustabdytas “2016 m. pasikartojimas”.
Per pastaruosius metus Visuomenė, Kongreso tyrėjai ir kiti asmenys užfiksavo cenzūros pramoninio komplekso – daugiau kaip 100 vyriausybinių agentūrų ir nevyriausybinių organizacijų, kurios bendradarbiauja siekdamos raginti socialinės žiniasklaidos platformas cenzūruoti ir skleisti propagandą apie nepalankius asmenis, temas ir ištisus naratyvus – augimą.
JAV Vidaus saugumo departamento Kibernetinio saugumo ir informacinio saugumo agentūra (CISA) buvo didžiosios dalies cenzūros centras, Nacionalinis mokslo fondas finansavo cenzūros ir dezinformacijos priemonių kūrimą, o kitos federalinės vyriausybės agentūros atliko pagalbinį vaidmenį.
CISA nevyriausybinių organizacijų ir socialinės žiniasklaidos partnerių elektroniniai laiškai rodo, kad 2020 m. CISA sukūrė Rinkimų vientisumo partnerystę (EIP), kurioje dalyvavo Stanfordo interneto observatorija (SIO) ir kiti JAV vyriausybės rangovai. EIP ir ją pakeitęs projektas “Virality Project” (VP) ragino “Twitter”, “Facebook” ir kitas platformas cenzūruoti tiek paprastų piliečių, tiek išrinktų pareigūnų įrašus socialinėje žiniasklaidoje.
Nepaisant gausių vyriausybės remiamos cenzūros įrodymų, dar nebuvo nustatyta, iš kur kilo tokios masinės cenzūros idėja. 2018 m. SIO pareigūnė ir buvusi CŽV bendradarbė Renee DiResta prieš ir po to, kai davė parodymus JAV Senatui apie Rusijos vyriausybės kišimąsi į 2016 m. rinkimus, sukėlė nacionalines antraštes.
Tačiau kas nutiko nuo 2018 m. iki 2020 m. pavasario? 2019-ieji metai iki šiol buvo juodoji skylė cenzūros pramoninio komplekso tyrimuose. Kai vienas iš mūsų, Maiklas, šių metų kovą liudijo JAV Atstovų rūmams apie Cenzūros pramoninį kompleksą, jo laiko juostoje trūko visų metų.
Ankstesnė cenzūros pramoninio komplekso pradžios data
Dabar didelis pluoštas naujų dokumentų, įskaitant strategijos dokumentus, mokymų vaizdo įrašus, prezentacijas ir vidaus pranešimus, atskleidžia, kad 2019 m. JAV ir JK kariniai ir žvalgybos rangovai, vadovaujami buvusios JK gynybos tyrėjos Saros-Jayne “SJ” Terp, sukūrė plataus masto cenzūros sistemą. Šie rangovai kartu vadovavo CTIL, kuri 2020 m. pavasarį tapo CISA partnere.
Tiesą sakant, cenzūros pramoninio komplekso kūrimas prasidėjo dar anksčiau – 2018 m.
Iš vidinių CTIL “Slack” žinučių matyti, kad Terp, jos kolegos ir VSD bei “Facebook” pareigūnai glaudžiai bendradarbiavo cenzūravimo procese.
CTIL sistema ir viešojo ir privačiojo sektorių modelis yra užuomazgos to, ką JAV ir Jungtinė Karalystė įdiegė 2020 ir 2021 m., įskaitant cenzūros dangstymą kibernetinio saugumo institucijomis ir kovos su dezinformacija programomis; didelį dėmesį skiriant nepalankių naratyvų, o ne tik neteisingų faktų, stabdymui; spaudimą socialinės žiniasklaidos platformoms pašalinti informaciją arba imtis kitų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias turinio plitimui.
2020 m. pavasarį CTIL pradėjo sekti ir pranešti apie nepalankų turinį socialinėje žiniasklaidoje, pavyzdžiui, prieš uždarymą (angl. anti-lockdown) nukreiptus naratyvus, tokius kaip “visos darbo vietos yra būtinos”, “mes neliksime namuose” ir “atverkime Ameriką dabar”. Vykdydama šias pastangas CTIL sukūrė teisėsaugos kanalą, skirtą pranešimams apie turinį teikti. Organizacija taip pat atliko tyrimą apie asmenis, skelbiančius prieš užsidarymą nukreiptus hashtagus, pavyzdžiui, #freeCA, ir vedė lentelę su jų “Twitter” biografijų duomenimis. Grupė taip pat aptarė prašymus “nuimti” ir pranešimus apie svetainių domenus registratoriams.
CTIL požiūris į “dezinformaciją” toli gražu neapsiribojo cenzūra. Iš dokumentų matyti, kad grupė vykdė puolamąsias operacijas, siekdama daryti įtaką viešajai nuomonei, aptarinėjo būdus, kaip skatinti “priešpriešines žinutes”, pasisavinti hashtagus, silpninti nepalankias žinutes, kurti marionetines (angl. sock puppet) paskyras ir įsiskverbti į privačias tik kviestines grupes.
Viename iš siūlomų apklausos klausimų sąraše CTIL pasiūlė narių ar potencialių narių paklausti: “Ar anksčiau dirbote su įtakos operacijomis (pvz., dezinformacija, neapykantos kalba, kita skaitmenine žala ir t. t.)?”. Tuomet apklausoje buvo klausiama, ar šios įtakos operacijos apėmė “aktyvias priemones” ir “psyops” (1).
Šie dokumentai mus pasiekė per labai patikimą informatorių. Galėjome nepriklausomai patikrinti jų teisėtumą, atlikdami išsamią kryžminę informacijos patikrą su viešai prieinamais šaltiniais. Pranešėjas teigė, kad buvo užverbuotas dalyvauti CTIL per kasmėnesinius kibernetinio saugumo susitikimus, kuriuos organizavo VSD.
FTB atsisakė pateikti komentarus. CISA neatsakė į mūsų prašymą pateikti komentarą. A. Terp ir kiti pagrindiniai CTIL vadovai taip pat neatsakė į mūsų prašymus pakomentuoti.
Tačiau vienas iš susijusių asmenų, Bonnie Smalley, atsakė per Linked in, sakydamas: “viskas, ką galiu pakomentuoti, yra tai, kad prisijungiau prie CTI lygos, kuri nėra susijusi su jokiomis vyriausybinėmis organizacijomis, nes norėjau kovoti su nesąmonėmis apie injekcinį baliklį internete covid….. Tačiau galiu jus patikinti, kad mes neturime nieko bendra su vyriausybe.”
Vis dėlto iš dokumentų matyti, kad vyriausybės darbuotojai buvo įsitraukę į CTIL narius. Vienas VSD dirbęs asmuo, Justinas Frappieras, itin aktyviai dalyvavo CTIL veikloje, dalyvavo reguliariuose susitikimuose ir vedė mokymus.
Galutinis CTIL tikslas, pasak informatoriaus, “buvo tapti federalinės vyriausybės dalimi. Per mūsų kassavaitinius susitikimus jie aiškiai sakydavo, kad kuria šias organizacijas federalinėje vyriausybėje, ir jei sukursite pirmąją iteraciją, mes galėsime jums užtikrinti darbo vietą”.
Terpės planas, kuriuo ji pasidalijo 2019 m. pristatymuose informacijos saugumo ir kibernetinio saugumo grupėms, buvo sukurti “Misinfosec bendruomenes”, kurios apimtų vyriausybę.
Tiek vieši įrašai, tiek informatoriaus dokumentai rodo, kad ji tai pasiekė. 2020 m. balandžio mėn. tuometinis CISA direktorius Chrisas Krebsas socialiniame tinkle “Twitter” ir keliuose straipsniuose paskelbė, kad CISA bendradarbiauja su CTIL. “Iš tikrųjų tai yra keitimasis informacija, – sakė Krebsas.
Iš dokumentų taip pat matyti, kad Terp ir jos kolegos per grupę “MisinfoSec Working Group”, kuriai priklausė ir DiResta, sukūrė cenzūros, įtakos ir kovos su dezinformacija strategiją, pavadintą “Priešiškos dezinformacijos ir įtakos taktika ir metodai” (Adversarial Misinformation and Influence Tactics and Techniques, AMITT). AMITT jie parašė pritaikydami kibernetinio saugumo sistemą, kurią sukūrė MITRE – stambus gynybos ir žvalgybos rangovas, kurio metinis biudžetas sudaro 1-2 mlrd.
Vėliau Terp AMITT panaudojo kurdama DISARM sistemą, kurią Pasaulio sveikatos organizacija vėliau pritaikė “kovodama su antivakcinacijos kampanijomis visoje Europoje”.
Pagrindinis Terpo darbo, kurį jis atliko per CTIL, “MisinfoSec” ir AMITT, komponentas buvo “kognityvinio saugumo” sąvokos įtraukimas į kibernetinio saugumo ir informacijos saugumo sritis.
Apibendrinant dokumentus galima susidaryti aiškų vaizdą apie itin koordinuotas ir sudėtingas JAV ir Jungtinės Karalystės vyriausybių pastangas kurti vidaus cenzūros priemones ir įtakos operacijas, panašias į tas, kurias jos naudojo užsienio šalyse. Vienu metu Terp atvirai užsiminė apie savo darbą “antrame plane” sprendžiant socialinės žiniasklaidos klausimus, susijusius su Arabų pavasariu. Kitą kartą, pasak informatoriaus, ji pati išreiškė akivaizdžią nuostabą, kad kada nors tokią taktiką, sukurtą užsienio piliečiams, panaudotų prieš Amerikos piliečius.
Pasak informatoriaus, maždaug 12-20 aktyviai su CTIL susijusių asmenų dirbo FTB arba CISA. “Kurį laiką jie šalia savo vardo ir pavardės turėjo savo agentūros antspaudus – FTB, CISA, bet kokius kitus”, – sakė pranešėjas. Terp “turėjo CISA ženkliuką, kuris kažkuriuo metu dingo”, sakė informatorius.
2020 m. cenzūros pramoninio komplekso pradininkų užmojai buvo kur kas didesni nei tik raginimas “Twitter” ant tviterio žinučių klijuoti įspėjamąjį ženklą arba įtraukti asmenis į juoduosius sąrašus.
AMITT sistemoje raginama diskredituoti asmenis kaip būtiną prielaidą reikalauti jų cenzūros. Joje raginama mokyti influencerius skleisti pranešimus. Taip pat raginama siekti, kad bankai nutrauktų finansinių paslaugų teikimą asmenims, kurie organizuoja mitingus ar renginius. CISA darbo su CTIL ir jos darbo su EIP ir VP tvarkaraštis leidžia daryti tvirtą prielaidą, kad viešojo ir privačiojo sektorių cenzūros operacijų modelis galėjo būti sukurtas pagal sistemą, kurią iš pradžių sukūrė kariniai rangovai. Be to, CTIL aprašyti metodai ir medžiaga labai panašūs į CISA kovos su užsienio žvalgybos informacija darbo grupės ir Klaidingo, dezinformuojančio ir žalingo formavimo grupės vėliau sukurtą medžiagą.
Per ateinančias kelias dienas ir savaites ketiname pateikti šiuos dokumentus Kongreso tyrėjams ir paviešinsime visus galimus dokumentus, kartu saugodami informatoriaus ir kitų asmenų, kurie nėra aukšto rango vadovai ar vieši asmenys, tapatybę.
Tačiau kol kas turime atidžiau pažvelgti į tai, kas įvyko 2018 ir 2019 m., kol buvo sukurta CTIL, taip pat į šios grupės pagrindinį vaidmenį formuojant ir plėtojant cenzūros pramoninį kompleksą.
1) Psyops: kariniai veiksmai, kuriais siekiama paveikti asmenų, grupių ir užsienio vyriausybių suvokimą ir požiūrį.
Šis tekstas pasirodė 2023 m. lapkričio 28 d. pavadinimu “CTIL Files #1: US And UK Military Contractors Created Sweeping Plan For Global Censorship In 2018, New Documents Show” Michaelio Shellenbergerio “Twitter” paskyroje.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
