Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. sausio 30 d. svetainėje nachdenkseiten.de.
Jens Berger. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Praėjusį penktadienį JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė moratoriumą SGD eksporto terminalų tvirtinimui. Tai turi įtakos ne tik būsimiems, bet ir esamiems projektams, visų pirma CP2 projektui Luizianoje, kuris atlieka pagrindinį vaidmenį Vokietijos dujų strategijoje. J. Bidenas moratoriumą grindžia klimato politikos sumetimais. Tai tik apsimestinis teiginys. Labiau tikėtina, kad eksporto apribojimų priežastis yra artėjantis SGD perteklius pasaulinėje rinkoje, dėl kurio vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu dujų kainos ES ir ypač Vokietijoje gali sumažėti. Šiuo metu JAV įmonės dujas perka maždaug už ketvirtadalį Vokietijos konkurentų kainos – tai didžiulis vietos pranašumas, ypač chemijos pramonei. J. Bidenas nori, kad taip ir liktų. JAV dujų bendrovė “Venture Global” tai apibūdina kaip “ekonominę sankciją” ir “niokojantį signalą mūsų sąjungininkams”. Taip pat tai galima pavadinti ekonominiu karu.
Praėjusių metų birželį nacionalizuota Vokietijos gamtinių dujų importuotoja SEFE (buvusi “Gazprom Germania”) pasirašė dvidešimties metų tiekimo sutartį, pagal kurią Vokietijai nuo 2026 m. garantuojamas 4,25 mln. tonų SGD per metus iš šiuo metu JAV Luizianos valstijoje statomo terminalo CP2. Tai atitinka maždaug pusę sutartyje numatyto milžiniško SGD eksporto terminalo, kuris turėtų tapti vienu didžiausių tokio tipo terminalų pasaulyje, pajėgumo.
CP2 nėra vienintelis didelis projektas, kuriame dalyvauja Vokietija. Kiti du milžiniški SGD terminalų projektai Plaquemines, Luizianoje, ir Port Arthur, Teksase, taip pat jau pasirašė ilgalaikes tiekimo sutartis su Vokietijos importuotojais, tokiais kaip EnBW ir RWE. Tačiau tai dar ne viskas – Vokietijos bankai, tokie kaip Deutsche Bank, LBBW, KfW IPEX-Bank, Helaba ir DZ Bank, taip pat yra vieni iš šių daugiamilijardinių statybos projektų finansuotojų. Akivaizdu, kad šiuos projektus inicijavo Vokietijos federalinės kanceliarijos valstybės sekretorius ir Šolco dujų strategijos pareigūnas Jorgas Kukiesas (Jörg Kukies), kuris praėjusiais metais kelis kartus susitiko su šiuos terminalus statančių Amerikos suskystintųjų gamtinių dujų bendrovių vadovais.
JAV jau dabar yra Vokietijos dujų strategijos kertinis akmuo. Nuo 2023 m. sausio iki rugpjūčio pabaigos Vokietija iš JAV importavo 34,5 mlrd. kWh SGD – antroje vietoje tarp kilmės šalių yra Trinidadas ir Tobagas, kuris importavo tik 2,9 mlrd. kWh. Praėjusiais metais apie 80 proc. importuotų SGD buvo importuota iš JAV. Problema ta, kad, skirtingai nei kiti importuotojai, pavyzdžiui, Japonija, Vokietijos importuotojai dar nėra užsitikrinę ilgalaikių, sutartimis garantuotų tiekimo apimčių, nes jie yra palyginti nauji SGD verslo dalyviai. Todėl Vokietija turi pirkti neatidėliotinų sandorių rinkose (angl. spot markets), o tai didina kainas, ypač kai pasaulinė paklausa yra didelė.
Kaip ir visų kitų prekių atveju, SGD kainą lemia pasiūla ir paklausa. Paklausos srityje pokyčių nematyti. Kol Europa nenori pirkti dujų vamzdynais iš Rusijos, paklausa yra didelė ir stabili, o kadangi Šiaurės jūros telkiniai, kurie svarbūs ne tik Vokietijai, bet ir SGD, pasiekė gavybos piką, tikėtina, kad ilgainiui paklausa netgi didės. Dar 2022 m. lapkričio mėn. atkreipėme dėmesį į tai, kad, kalbant apie pasiūlą, vidutinės trukmės laikotarpiu prieinamų SGD eksporto pajėgumų turi tik JAV. Bideno moratoriumas dabar susijęs būtent su šiais pajėgumais.
Ką tai reiškia Vokietijai? Ar galima tikėtis dujų trūkumo? Ne. Praėję metai parodė, kad Vokietijos importuotojai gali įsigyti pakankamai SGD neatidėliotinų sandorių rinkoje, net ir esant tarptautinei konkurencijai, tačiau didelėmis kainomis. Konkreti moratoriumo pasekmė yra ta, kad artimiausiu metu padėtis nepasikeis. Pasaulinės rinkos kaina išliks aukšta, nes pasiūla negali patenkinti paklausos. Už tai pirmiausia moka Vokietija, kuri dujas perka daugiausia už neatidėliotinų sandorių rinkos kainą.
Todėl vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu Vokietijos tiekėjai ir toliau pirks SGD iš JAV labai didelėmis kainomis. Jei SGD pajėgumai būtų išplėsti, didžioji dalis SGD vis tiek būtų perkama JAV, tačiau mažesnėmis kainomis. Todėl moratoriumas reikštų, kad JAV nebeeksportuotų SGD, tačiau už SGD eksportą gautų daugiau pinigų.
Tai yra abiem pusėms naudinga situacija. JAV pramoniniai vartotojai už dujas kaip energijos šaltinį jau dabar moka tik apie ketvirtadalį Vokietijos konkurentų kainos. Ir tai kol kas nesikeis. Todėl Baideno dekretas yra tiesioginis ekonominis karo paskelbimas Vokietijai, ekonominė sankcija, kuria siekiama sustiprinti Amerikos pramonę ir susilpninti jos konkurentus Vokietijoje.
Vokietijos vyriausybei teks susitaikyti su šiuo Vašingtono smūgiu, nes paskelbusi ekonominį karą Rusijai, ji pati pateko į aklavietę – JAV džiaugsmui. Baidenas taip pat nėra kvailys. Pateisindamas moratoriumą aplinkosaugos ir klimato politikos sumetimais, jis ypač apsunkina Vokietijos žaliųjų protestą prieš moratoriumą. Kalbant grynai faktais, Bidenas, žinoma, yra teisus, tačiau neturėtume apsimesti, kad Bideno administracija staiga atrado savo širdį aplinkos ir klimato atžvilgiu. It’s the economy, stupid! – Tai ekonomika, kvailys. JAV kariauja ekonominį karą su Vokietija, ir Vokietija šį karą pralaimi.
Šis tekstas pasirodė 2024 m. sausio 30 d. pavadinimu “Bidens LNG-Moratorium ist ein Wirtschaftskrieg gegen Deutschland” svetainėje nachdenkseiten.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: wikimedia commons
