Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. birželio 6 d. svetainėje tkp.at.
Thomas Oysmüller. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Naujai paskelbtoje ataskaitoje daugiau nei 50 puslapių aprašoma, kaip ES kenkia smulkiesiems ūkininkams ir kelia ilgalaikę grėsmę Europos maisto saugumui.
Pastaraisiais mėnesiais ES masiškai vyko ūkininkų protestai. Nors juos dažnai lemia nacionalinė politika (žemės ūkio dyzelinas Vokietijoje, azoto išmetimo mažinimas Olandijoje), jie turi bendrą vardiklį: nesutikimas su ES klimato politikos, ypač žaliosios politikos, ekonomine ir biurokratine našta.
Todėl žemės ūkis, ūkininkai ir ES klimato planai yra ypač aktuali politinė tema. Tuo svarbiau, kad visuomenė suprastų platesnį šių protestų kontekstą, o ūkininkai, siekdami sulaukti visuomenės palaikymo, turėtų juos paaiškinti”, – rašo žurnalistas Thomas Fazi. Jis parengė ataskaitą analitiniam centrui MCC Brussels. Fazi:
„Neinformuotas stebėtojas gali manyti, kad Europos ūkininkams sekėsi gerai, kol ES ‚žalioji‘ darbotvarkė nesugriovė žemės ūkio, arba, dar blogiau, kad ūkininkai atmeta šią politiką dėl ideologinių priežasčių. Nieko negali būti toliau nuo tiesos. Iš tikrųjų smulkieji ir vidutiniai ūkininkai jau daugelį metų kovoja su didėjančiomis išlaidomis, pertekliniu reguliavimu, įmonių karteliais visoje tiekimo grandinėje ir, svarbiausia, nesąžininga konkurencija, kurią skatina ES laisvosios prekybos režimas. Iš tikrųjų visoje ES ūkiai nyksta grėsmingu greičiu.”
Fazi tyrime įvardijamos šešios pagrindinės ES žemės ūkio sektoriaus problemos. Jas jis apibendrino savo tinklaraštyje:
ES paradoksas: klestintis žemės ūkio sektorius, kuris palieka ūkininkus nuošalyje. ES yra viena iš pirmaujančių pasaulio žemės ūkio galybių, kurios bendra metinė produkcija siekia daugiau kaip 500 mlrd. eurų. Visos žemės ūkio pajamos jau daugelį metų auga. Nepaisant to, mažieji ir vidutiniai ūkiai patiria sunkumų: dauguma Europos žemės ūkių nepajėgia užtikrinti ūkininkams – dažnai šeimoms – pakankamų pajamų.
Per pastaruosius du dešimtmečius ES žemės ūkio sektoriuje vyko didžiulis koncentracijos ir konsolidacijos procesas, o rinkoje vis labiau dominavo stambūs ūkiai. Per pastaruosius 20 metų ES išnyko penki milijonai ūkių, t. y. vidutiniškai 800 ūkių per dieną. Dėl to smulkių ūkių, kurie teikia daug ekonominės ir socialinės naudos, smarkiai sumažėjo. Konsolidacija padidino ekonominį produktyvumą ir efektyvumą, tačiau taip pat neigiamai paveikė smulkiųjų ūkininkų pragyvenimo sąlygas ir paspartino kaimo bendruomenių nykimą. Galbūt dar svarbiau yra tai, kad, kaip parodyta šioje ataskaitoje, šie struktūriniai pokyčiai kelia ilgalaikę grėsmę Europos apsirūpinimo maistu saugumui.
Pirminių žemės ūkio produktų gamyba nebėra prioritetas: koncentruojant ūkių nuosavybę buvo pereita nuo mažos vertės, bet būtinų pagrindinių žemės ūkio produktų gamybos prie didelės vertės, bet nebūtinų perdirbtų žemės ūkio produktų gamybos. Tai lemia ideologinės ir ekonominės priežastys. ES priėmus ekologinę ideologiją, žemės ūkio gamyba, kaip antras pagal dydį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinis, Europoje pamažu tapo tabu. Be to, didžiųjų bendrovių požiūriu, pagrindinių maisto produktų gamyba laikoma mažiau pelninga nei perdirbtų maisto produktų gamyba.
Didėjanti priklausomybė nuo importo: dėl to, kad Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) iš pradžių buvo orientuota į nepriklausomybę maisto srityje, ES vis dar iš esmės savarankiškai apsirūpina daugeliu pirminių žemės ūkio produktų. Tačiau dėl dabartinės politikos per pastaruosius du dešimtmečius sumažėjo daugelio pirminių produktų savarankiškumo lygis. Kartu ji vis dar labai priklausoma nuo svarbių produktų, pavyzdžiui, aliejinių ir baltyminių augalų, importo. Ši didėjanti priklausomybė nuo importo kelia pavojų Europos apsirūpinimo maistu saugumui, ypač atsižvelgiant į pasaulinių rinkų nepastovumą ir geopolitinę padėtį.
ES laisvosios prekybos manija – grėsmė ūkininkams ir maisto saugumui. ES turi didžiausią laisvosios prekybos režimą pasaulyje – 42 laisvosios prekybos susitarimai, apimantys 74 šalis partneres. Šie susitarimai paprastai yra palankūs stambioms žemės ūkio ir maisto pramonės korporacijoms smulkiųjų ūkininkų sąskaita. Derybų dėl šių susitarimų procesas yra neskaidrus ir nepakankamai demokratiškai kontroliuojamas, todėl smulkiųjų ūkininkų interesai dar labiau išstumiami į užribį. ES prekybos politika kenkia ilgalaikiam ES apsirūpinimo maistu saugumui, nes žemės ūkio produktų importas iš trečiųjų šalių naudojamas kaip svertas ES pramoninių žemės ūkio ir maisto produktų eksportui skatinti, dėl to vietos gamintojai patiria nesąžiningą konkurenciją ir didėja ES priklausomybė nuo importo.
Laisvoji prekyba: vadovėlinis klimato veidmainystės pavyzdys. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama ES klimato politikos veidmainystė. Viena vertus, ES nustato griežtas taisykles Europos gamintojams, kad šie sumažintų išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, o tai gali išstumti ūkininkus iš rinkos ir sumažinti vidaus gamybą. Kita vertus, laisvosios prekybos susitarimais ji skatina tarptautinę prekybą, o tai tik didina išmetamųjų teršalų kiekį ir žemės ūkio produktų importą iš šalių, kuriose taikomi žemesni aplinkosaugos standartai.
Fazi ataskaitoje daroma išvada, kad dabartinė ES prekybos ir žemės ūkio politika yra ydinga ir netvari. Vykstanti žemės ūkio gamybos konsolidacija palanki didelėms korporacijoms smulkiųjų ūkininkų ir kaimo bendruomenių sąskaita. Norėdama užtikrinti ilgalaikį apsirūpinimą maistu Europoje ir paremti Europos ūkininkus, ES turi grįžti prie savo pirminio požiūrio į nepriklausomybę maisto srityje. Tai reiškia, kad reikia atsisakyti žalingų laisvosios prekybos susitarimų, mažinti priklausomybę nuo importo, teikti pirmenybę maisto gamybai, o ne nerealiems aplinkosaugos tikslams, ir įgyvendinti politiką, skatinančią vietinę žemės ūkio gamybą. Turėtume palaikyti Europos ūkininkus ir juos remti, o ne laikyti juos problema, kurią reikia pašalinti arba pakeisti.
Šis tekstas pasirodė 2024 m. birželio 6 d. pavadinimu „Das EU-Agrarregime und Europas Ernährungssouveränität” svetainėje tkp.at.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: „Protesting the EU policy“ by Gwenaël Piaser is licensed under CC BY-NC-SA 2.0.
