„Pergalės plane“ numatyta galimybė užsienio korporacijoms gauti žaliavų / Valstybinė titano kasybos įmonė jau parduota aukcione / Frankfurter Rundschau: Žemės ūkio bendrovės naudojasi karu, kad užgrobtų „didžiulius plotus“ Ukrainoje
Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. spalio 25 d. svetainėje multipolar-magazin.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Kijevas. (multipolar) Ukrainos prezidentas Volodimiras Zelenskis naudojasi šalies žaliavų gausa, kad pritrauktų tolesnę Vakarų paramą. Jo spalio 16 d. pristatytame „pergalės plane“ yra pasiūlymas „strateginiams partneriams“ sudaryti „specialų susitarimą dėl bendros svarbiausių šalies išteklių apsaugos, taip pat dėl bendrų investicijų ir šio ekonominio potencialo panaudojimo“. Prezidento interneto svetainėje rašoma, kad tai susiję su „trilijonų dolerių vertės gamtiniais ištekliais ir svarbiausiais metalais, įskaitant uraną, titaną, litį, grafitą ir kitus strategiškai vertingus išteklius“. Tai būtų „didelis pranašumas globalioje konkurencinėje kovoje“.
Svarbiausių išteklių telkiniai Ukrainoje, taip pat pasauliniu mastu svarbus Ukrainos energijos ir maisto gamybos potencialas yra Rusijos Federacijos akiratyje, teigė Selenskis. Tai dar viena priežastis, kodėl Vakarai turi ir toliau ginti Ukrainą, nes „tai yra mūsų augimo galimybė“, aiškino prezidentas. Jo interneto svetainėje taip pat teigiama, kad šis punktas turi „slaptą priedą, kuriuo dalijamasi tik su tam tikrais partneriais“.
Ukrainos strateginių žaliavų išpardavimas jau prasidėjo: Pavyzdžiui, prieš pat Zelenskio pasiūlymą „Pergalės plane“ Kijevas aukcione pasiūlė valstybinę bendrovę „United Mining and Chemical Company JSC“ (UMCC), vieną didžiausių pasaulyje titano rūdos gamintojų. Įmonę už 96 mln. eurų įsigijo holdingo „NEQSOL“, pasaulinės investicijų grupės, patronuojamoji įmonė „Cemin Ukraine“. „Ateityje ketinama privatizuoti dar kelias šio sektoriaus įmones, visų pirma „Demurinskij GZK“ ir „VSMPO Titan Ukraina“, – pareiškimą apie pardavimą citavo laikraštis „Kyiv Independent“. (spalio 9 d.)
Vakarų bendrovės ir investuotojai jau seniai domisi šalies žaliavų turtais: Todėl „karo šešėlyje“ išparduodamos ir žemės ūkio paskirties žemės, pasižyminčios derlingu ‚juodžemiu‘, dėl kurio Ukraina vadinama ‚Europos grūdų sandėliu‘, rašoma praėjusių metų laikraščio ‚Frankfurter Rundschau‘ pranešime. 2023 m. vasarį į tai dėmesį atkreipė „Oaklando institutas“ iš JAV, atlikęs tyrimą „Karas ir vagystė“. Tyrimo duomenimis, trys milijonai hektarų derlingos žemės ūkio paskirties žemės jau priklauso dešimčiai stambių žemės ūkio bendrovių. Instituto strategijos direktorius Frédérickas Mousseau kalbėjo apie Ukrainos žemės ūkio perėmimą į Vakarų korporacijų rankas.
Didžiausi žemės savininkai yra „Ukrainos oligarchų ir užsienio interesų mišinys – daugiausia iš Europos ir Šiaurės Amerikos, taip pat Saudo Arabijos valstybinis turto fondas“, aiškino institutas. Institutas pabrėžė, kad pastaraisiais metais Vakarų finansavimas Ukrainai buvo susijęs su drastiška struktūrinio koregavimo programa, pagal kurią reikėjo imtis griežtų taupymo priemonių ir privatizavimo, įskaitant žemės rinkos sukūrimą žemės ūkio paskirties žemei parduoti. V. Zelenskis 2020 m. žemės reformą įvykdė prieš daugumos gyventojų valią, kurie baiminosi, kad ji padidins korupciją ir sustiprins galingų interesų grupių kontrolę žemės ūkio sektoriuje. Tyrimas patvirtino šiuos nuogąstavimus.
2023 m. pradžioje federalinės vyriausybės ekonominės plėtros agentūra „Germany Trade & Invest“ (GTAI) įžvelgė Ukrainos „žaliavų turtus pavojuje“, atsižvelgiant į Rusijos pažangą kare. Ličio ir titano telkiniai, taip pat neišnaudoti naftos ir dujų telkiniai esą turėjo „didžiulį potencialą“. „Ne veltui 2021 m. ES su Ukraina sudarė strateginę žaliavų partnerystę“, – teigiama GTAI pranešime. Ukrainoje yra 22 iš 30 žaliavų, kurias ES priskiria prie svarbiausių, telkiniai. 2022 m. lapkritį Briuselyje vykusioje žaliavų mugėje Kijevo ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas pasiūlė savo šalį kaip „neatsiejamą ES pramonės tiekimo grandinių dalį“. Pasak D. Šmyhalio, 2021 m. Ukraina buvo viena iš dešimties didžiausių titano, geležies rūdos, kaolino, mangano, cirkonio ir grafito gamintojų.
Kaip neseniai pranešė „Multipolar“, JAV politikai, pavyzdžiui, senatorius respublikonas Lindsey Grahamas (Lindsis Grehemas ), jau viešai paragino Ukrainos žaliavų „nepalikti Putinui“. Ukrainoje „yra trilijonų dolerių vertės naudingųjų iškasenų, kurios būtų naudingos mūsų ekonomikai“, – sakė L. Grahamas rugsėjo 6 d. lankydamasis Kijeve. R. Grahamas kartu su senatoriumi Ričardu Blumentaliu (demokratai) jau lankėsi Kijeve rugpjūčio 12 d. ir, kaip teigiama bendrame pranešime spaudai, kalbėjosi su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu apie strateginį susitarimą su JAV dėl retųjų žemių kasybos Ukrainoje, kurio vertė viršija vieną trilijoną dolerių.
Šis tekstas pasirodė 2024 m. spalio 25 d. pavadinimu „Selenskij bietet „strategischen Partnern“ ukrainische Rohstoffe an“ svetainėje multipolar-magazin.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Nuotrauka: pixabay, RescueWarrior
