Skiepai vaikystėje gali sukelti autizmą, mokymosi sutrikimus, traukulių priepuolius ir smegenų pažeidimus

Ideologijos kritika Sveikata

Originalus straipsnis paskelbtas 2025 m. sausio 24 d. svetainėje tkp.at.

Dr. Peter F. Mayer. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.


Skiepytiems vaikams 212 proc. dažniau nei neskiepytiems diagnozuojamas bent vienas neurologinis raidos sutrikimas. Tai dar sykį įrodyta tyrimu.

Anthony F. Mawson ir Binu Jacob atliktas tyrimas „Vaccination and Neurodevelopmental Disorders: A Study of Nine-Year-Old Children Enrolled in Medicaid“ (Skiepijimas ir neurologiniai raidos sutrikimai: devynerių metų vaikų, dalyvaujančių Medicaid programoje, tyrimas) buvo po sėkmingo recenzavimo paskelbtas žurnale ‚Science, Public Health Policy and the Law‘:

“Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio beveik tris kartus padaugėjo skiepų, reikalingų norint lankyti mokyklą, ir dabar jie skirti kovai su 17 infekcinių ligų. Tačiau vis dar nežinoma, kokį poveikį išplėstinis imunizacijos tvarkaraštis turi bendrai vaikų sveikatai. Atlikus preliminarius skiepytų ir neskiepytų vaikų palyginimo tyrimus nustatyta, kad skiepytiems vaikams gerokai dažniau nei neskiepytiems diagnozuojamos bakterinės infekcijos, alergijos ir neurologiniai raidos sutrikimai. Šio tyrimo tikslas buvo nustatyti 9 metų vaikų, įtrauktų į Medicaid programą, skiepijimo ir neurologinių raidos sutrikimų ryšį.“

Ir tai yra svarbiausi rezultatai, kuriuos apibendrino Nicolas Hulscheris:

Skiepai ir neurologiniai raidos sutrikimai (NDD) plius 212 proc:

Apskritai skiepytiems vaikams buvo 212 % didesnė tikimybė, kad jiems bus diagnozuotas bent vienas neurologinis raidos sutrikimas, nei neskiepytiems vaikams. Tai tokios būklės kaip autizmo spektro sutrikimas (ASS), ADHD, epilepsija ir (arba) traukuliai, encefalopatija (smegenų funkcijos sutrikimas), tiko sutrikimai ir mokymosi sutrikimai.

Skiepai ir pilnai išnešiotų vaikų neurologinės raidos sutrikimai:

Išnešiotų ir paskiepytų vaikų palyginimas su išnešiotais ir neskiepytais vaikais:

  • Tam tikrų neurologinių sutrikimų tikimybė:
    • Autizmo spektro sutrikimas (ASS): 170 % didesnė tikimybė
    • Hiperkinetinis sindromas (į ADHD panašus sutrikimas): 150 % didesnė tikimybė
    • Epilepsija ir (arba) traukuliai: 180 % didesnė tikimybė
    • Mokymosi sutrikimai: 312 % didesnė tikimybė
    • Encefalopatija (smegenų pažeidimas): 420 % didesnė tikimybė
    • Tiko sutrikimai: 530 % didesnė tikimybė
  • Ką tai reiškia: paskiepytiems vaikams, palyginti su neskiepytais bendraamžiais, gerokai dažniau pasireiškė įvairūs neurologiniai raidos sutrikimai. Tikimybė susirgti tokiomis ligomis kaip autizmas (170 % didesnė rizika), tiko sutrikimai (530 % didesnė rizika) ir encefalopatija (420 % didesnė rizika) rodo galimą skiepų poveikį normaliai gimusių vaikų neurologinei sveikatai.

Priešlaikinis gimdymas ir skiepijimas:

Prieš laiką gimusių ir skiepytų vaikų palyginimas su prieš laiką gimusiais ir neskiepytais vaikais:

  • Tam tikrų neurologinių raidos sutrikimų rizika:
    • Autizmo spektro sutrikimas (ASS): 214 % didesnė rizika
    • Hiperkinetinis sindromas (į ADHD panašus sutrikimas): 200 % didesnė rizika
    • Epilepsija ir (arba) traukuliai: 317 % didesnė rizika
    • Mokymosi sutrikimai: 884 % didesnė tikimybė
    • Encefalopatija: 612 % didesnė tikimybė
  • Ką tai reiškia: neišnešiotiems vaikams, kurie buvo paskiepyti, tikimybė susirgti neurologinės raidos sutrikimais (NĮS) buvo gerokai didesnė nei neskiepytiems neišnešiotiems kūdikiams. Tai rodo, kad neišnešioti kūdikiai gali būti ypač jautrūs galimam nepageidaujamam skiepų poveikiui.

Ryšys tarp skiepijimo vizitų skaičiaus ir autizmo (visi vaikai):

  • Santykinė autizmo rizika (RR) didėjant skiepijimų skaičiui:
    • 1 skiepijimo vizitas ir nė vieno vizito: RR 1,7 (70 % didesnė rizika)
    • 1-4 vizitai dėl skiepų, palyginti su jokiais vizitais: RR 1,9 (90 % didesnė rizika)
    • 5 ar daugiau skiepijimų, palyginti su nė vienu vizitu: RR 2,7 (170 % didesnė rizika).
    • 11 ar daugiau vizitų, palyginti su nė vienu vizitu: RR 4,4 (340 % didesnė rizika).
    • 11 ar daugiau vizitų, palyginti su 1 vizitu: RR 2,8 (180 % didesnė rizika).
  • Tai reiškia, kad kuo daugiau skiepų vaikas yra gavęs, tuo didesnė rizika, kad jam bus diagnozuotas autizmas. Pavyzdžiui, vaikams, turintiems 11 ar daugiau skiepų, tikimybė, kad jiems bus diagnozuotas autizmas, buvo 340 % didesnė nei neskiepytiems vaikams.

Čia pateikiama tyrimo santrauka:

Rezultatai: Išanalizavus 47 155 devynerių metų vaikų duomenis nustatyta, kad: 1) skiepijimas buvo susijęs su reikšmingai didesne visų išmatuotų neurologinių raidos sutrikimų (NVS) tikimybe; 2) 39,9 proc. prieš laiką gimusių ir paskiepytų vaikų buvo diagnozuotas bent vienas NVS, palyginti su 15,7 proc. prieš laiką gimusių ir neskiepytų vaikų (OR 3,58, 95 proc. PI: 2,80, 4,57); 3) santykinė rizika susirgti autizmu didėjo su skiepų skaičiumi.

Vizitai, kurių metu taip pat buvo skiepijama. Vaikams, kuriems buvo atliktas tik vienas skiepijimas, ASS buvo diagnozuotas 1,7 karto dažniau nei neskiepytiems vaikams (95 proc. PI: 1,21, 2,35), o vaikams, kuriems buvo atlikta 11 ir daugiau skiepijimų, ASS buvo diagnozuotas 4,4 karto dažniau nei neskiepytiems vaikams (95 proc. PI: 2,85, 6,84).

Išvados: šie rezultatai rodo, kad dabartinis imunizacijos planas gali prisidėti prie kelių formų neurologinių raidos sutrikimų (NDD); kad skiepijimas, susijęs su priešlaikiniu gimdymu, buvo stipriai susijęs su didesne NDD rizika, palyginti su priešlaikiniu gimdymu be skiepų; ir kad didėjantis apsilankymų pas gydytoją, kurių metu buvo skiepijama, skaičius buvo susijęs su didesne ASS rizika.

Vaikystėje atliktų skiepijimų skaičiaus didėjimas šiandien yra dar įspūdingesnis. Dabar Vakarų šalyse imunizacijos planuose numatyta nuo 50 iki 70 skiepų. Šis tyrimas aiškiai parodo, kad tai absoliučiai neatsakinga ir neetiška.

Skiepų veiksmingumas ir taip yra abejotinas, o rimtų patvirtinamųjų tyrimų beveik nėra, jei iš viso yra, tai tik labai nežymiai. Nepaisant to, pediatrai ir valdžios institucijos ir toliau ragina skiepyti. Neretai skiepijimas paverčiamas net priverstiniu, nustatant privalomą vaikų darželio lankymą, kuriam skiepai yra būtina sąlyga.

Vaikų skiepijimas mRNA sukelia imuninės sistemos sutrikimus

Po „Pfizer“ mRNA skiepijimo vaikai dažniau serga infekcijomis ir ligomis nei neskiepyti

Privalomas skiepijimas ir rekomendacija kasmet skiepyti 13 metų ir vyresnius vaikus vakcina, galinčia turėti mirtinų pasekmių

Vakcinacijos rizika nėštumo metu

Tyrimas Škotijoje: 1 mirties rizika iš 690 nėštumo metu suleistų dozių

Didžiausia medicinos nelaimė: nėščiųjų skiepijimas mRNA vakcina


Šis tekstas pasirodė 2025 m. sausio 24 d. pavadinimu “Impfungen im Kindesalter können Autismus, Lernstörungen, Krampfanfälle und Gehirnschäden verursachen“ svetainėje tkp.at.

Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.

Nuotrauka: Myriams-Fotos, Pixabay

Schreibe einen Kommentar

Deine E-Mail-Adresse wird nicht veröffentlicht. Erforderliche Felder sind mit * markiert

Diese Seite verwendet Akismet, um Spam zu reduzieren. Erfahre, wie deine Kommentardaten verarbeitet werden..