Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. rugsėjo 9 d. svetainėje “The Spectator“.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų. Ištrauka.
Šiuo metu Jungtinė Karalystė susiduria su sunkumais derindama migrantų teises ir visuomenės saugumą. Šalyje tebegyvena rekordinis skaičius užsienio piliečių nusikaltėlių, kurie negali būti deportuoti. Lawangeeno Abdulrahimzai – afganistaniečio prieglobsčio prašytojo, kuris prieš atvykdamas į šalį nužudė du migrantus, o vėliau Jungtinėje Karalystėje nužudė 21 metų jaunuolį, – atvejis išryškino Vidaus reikalų ministerijos nesėkmes šalinant pavojingus asmenis iš šalies.
Šveicarijoje migrantams siunčiama aiški žinia: esate laukiami čia gyventi ir kurti gyvenimą, tačiau turite prisidėti prie visuomenės gerovės ir laikytis jos taisyklių.
(…)
Šveicarijoje migrantams aiškiai sakoma: esate kviečiami čia gyventi ir kurti gyvenimą, tačiau turite prisidėti prie visuomenės gerovės ir laikytis jos taisyklių. Jei to nepadarysite, nesvarbu, ar dėl nusikalstamo elgesio, ar dėl ilgalaikės priklausomybės nuo valstybės, tai turės rimtų pasekmių, net jei šalyje praleidote didžiąją savo gyvenimo dalį.
Šveicarija laikosi tvirtos pozicijos: migrantai, keliantys grėsmę visuomenei arba išeikvojantys valstybės išteklius, siunčiami atgal, neatsižvelgiant į jų ryšius su šalimi.
Pastaruoju metu griežta Šveicarijos pozicija migracijos atžvilgiu išryškėjo itin ryškiai. Jaunas vyras iš Kosovo, beveik visą gyvenimą praleidęs Šveicarijoje, po smurtinio išpuolio Ciuriche ir už kitus nusikaltimus buvo išsiųstas iš šalies. 22 metų jaunuolis autobusų stotelėje užpuolė serbą ir įvykdė žiaurų išpuolį. Jo auklėjimo Šveicarijoje – mokyklos, draugų ir beveik dviejų dešimtmečių gyvenimo šalyje – nepakako, kad jis nebūtų išsiųstas iš šalies. Rugpjūčio mėnesį Federalinis aukščiausiasis teismas patvirtino jo išsiuntimą, nusprendęs, kad visuomenės saugumas yra svarbiausia.
Nors jis užaugo Šveicarijoje, teismas nusprendė, kad jo elgesys rodo nesugebėjimą integruotis į Šveicarijos visuomenę, o jo gilius ryšius su šalimi nusvėrė grėsmė, kurią jis kėlė visuomenės saugumui. Išsiuntimas iš šalies buvo sankcionuotas penkerių metų draudimu atvykti į Šveicariją. Šis sprendimas atspindi tvirtą Šveicarijos požiūrį į migrantų teisių ir poreikio apsaugoti visuomenę pusiausvyrą. Nors Šveicarija yra Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) narė, kai kalbama apie sunkius nusikaltimus, jos teismai pabrėžia, kad visuomenės apsauga turi būti svarbiausia.
(…) Šveicarija neišsiunčia migrantų už smulkius nusižengimus, tačiau teismai vis tiek gali išsiųsti tuos, kurie kelia aiškią grėsmę visuomenės saugumui arba net tuos, kurie neturi finansinio stabilumo.
Kita neseniai išnagrinėta byla rodo, kad Šveicarijos teismai laikosi griežto požiūrio. Federalinis Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad daugiau kaip du dešimtmečius Šveicarijoje gyvenusi Kosovo šeima turėtų būti išsiųsta dėl ilgalaikės priklausomybės nuo socialinės paramos. Nuo 2008 m. iki 2022 m. šeima gavo apie 500 000 svarų sterlingų socialinių išmokų. Nors neseniai jie susirado darbą, teismas nusprendė, kad ilgalaikė šeimos priklausomybė nuo socialinių išmokų kartu su nepakankama integracija į Šveicarijos visuomenę buvo pakankama priežastis juos išsiųsti.
Šveicarijoje ekonominis savarankiškumas yra ne tik tikslas – tai reikalavimas norint gyventi šalyje. Šeimos nesugebėjimas integruotis, prasti kalbos įgūdžiai ir ilgalaikė priklausomybė nuo socialinių išmokų sudarė vaizdą asmenų, kurie iš šalies pasiėmė daugiau, nei įnešė. Galiausiai teismas nusprendė, kad neseniai įsidarbinusių asmenų nepakanka kompensuoti ilgalaikę naštą, kurią jie užkrovė valstybės biudžetui. Šeimai buvo liepta išvykti iš Šveicarijos (…).
Šie atvejai iliustruoja platesnį Šveicarijos požiūrį į migraciją. Viešasis interesas ir visuomenės saugumas yra svarbesni už individualius ryšius. (…)
Tai, kad abi bylos buvo susijusios su Kosovo piliečiais, taip pat išryškina svarbų Šveicarijos gebėjimo vykdyti išsiuntimo įsakymus veiksnį. Kosovas yra stabili šalis, todėl migrantų grąžinimas į ją nepažeidžia EŽTK. Šveicarija skiria asmenų išsiuntimą į saugias šalis, pavyzdžiui, Kosovą, ir kompleksiškesnę situaciją, kai asmenys grąžinami į konflikto zonas ar regionus, kurie laikomi nesaugiais. Tai leidžia teismams veikti ryžtingai, kai kalbama apie nusikaltėlius arba ilgalaikius socialinės paramos gavėjus iš stabilių regionų. Priešingai, daugelį Europos šalių, kai susiduriama su nesaugiomis šalimis, varžo žmogaus teisių problemos.
Nors šie sprendimai gali atrodyti griežti, jie atspindi visuomenės sutarimą, kad visuomenės saugumas ir išteklių valdymas yra svarbiausi. Šveicarijos modelis, pagal kurį migrantų teisės derinamos su visuomenės apsauga, yra giliai įsišaknijęs jos politinėje ir teisinėje sistemose.
Šveicarijos teisinė sistema neabejinga savo prioritetams. Migrantai kviečiami pasilikti ir kurti savo gyvenimą šalyje, tačiau jie turi prisidėti prie visuomenės gyvenimo, gerbti įstatymus ir išlikti savarankiški. (…)
https://sapereaude.lt/2024/08/23/tironai-bijo-laisvu-zmoniu/
Autorius: Jamesas Tidmarshas yra tarptautinis teisininkas, dirbantis Paryžiuje. Jo vadovaujama advokatų kontora specializuojasi sudėtingų tarptautinių komercinių ginčų ir arbitražo srityje.
Šis tekstas pasirodė 2024 m. rugsėjo 9 d. pavadinimu „Britain could learn from Switzerland’s tough stance on migration” svetainėje “The Spectator“.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
