Užsienio ir gynybos politikos postus užims pripažinti Rusijos priešininkai / ES politikai skelbia apie masinį ginkluotės stiprinimą / Belgijos europarlamentaras: ES subsidijuoja gynybos pramonės pelną / naujai sukurtą gynybos ir kosmoso komisaro postą užims buvęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius. Savo pagrindinį požiūrį jis apibendrino žodžiais: „Jei nori taikos, ruoškis karui“. Jis save laiko „taikos komisaru“.
Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. lapkričio 26 d. svetainėje multipolar-magazin.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Pastaba sapereaude: Tegul skaitytojas pats susidaro nuomonę. Tačiau kritikuoti ES kaip JAV vasalę yra neteisinga. Nes toks jos vaidmuo buvo numatytas nuo pat pradžių. Todėl nėra prasmės reikalauti nepriklausomos ES užsienio politikos. Tik ES likvidavimas gali užtikrinti taikią Europą.
Briuselis, (multipolar). Ursula von der Leyen (CDU) į Europos Komisiją nori paskirti du įrodytus Rusijos priešininkus iš Baltijos šalių. Lapkričio pirmoje pusėje atitinkamuose ES Parlamento komitetuose vyko paskirtųjų ES Komisijos narių antrai von der Leyen kadencijai klausymai. Europos valstybių ir vyriausybių vadovų taryba į Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pareigas pasiūlė buvusią Estijos ministrę pirmininkę Kają Kallas. Komisijos pirmininkas į naujai įsteigtą gynybos ir kosmoso komisaro postą nori paskirti buvusį Lietuvos Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių. Planuojama, kad ES Parlamentas visą ES Komisiją patvirtins paskutinę lapkričio savaitę.
Užsienio reikalų komiteto posėdyje S. Kallas sakė, kad nori sustiprinti ES geopolitines pozicijas. Tam svarbu ir tolesnis kaimyninių šalių, įskaitant Ukrainą, įtraukimas. Paskirtoji vyriausioji diplomatijos vadovė ES „prioritetą“ mato Ukrainos „pergalėje“ prieš Rusiją. Ji paaiškino, kad „Rusija, Iranas, Šiaurės Korėja ir – slapčiau – Kinija nori pakeisti taisyklėmis grindžiamą pasaulio tvarką ( pastaba: sapereaude: t. y. JAV dominavimą)“. ES turi „daugiau investuoti į gynybą ir prisiimti daugiau atsakomybės“ transatlantiniame aljanse. Kinija vis labiau tampa „konkurente ir sistemine varžove“. Priklausomybė nuo Kinijos svarbiausiuose sektoriuose daro ES pažeidžiamą. „Turime sumažinti riziką“, – sakė S. Kallasas. Ji taip pat paragino Kiniją „pajusti kainą“ už paramą Rusijos karui.
Savaitraščio „Der Freitag“ komentare S. Kallas apibūdinta kaip „Amerikos griežtosios linijos šalininkų mėgstamiausia europietė“. Austrijos ekonomikos istorikas Hannesas Hofbaueris įžvelgia „Kajos Kallas įsitvirtinimą svarbiausiu ES užsienio politikos balsu jos besąlygišką valią nutraukti bet kokius ryšius su Maskva“.
Jos paskirtas kolega A. Kubilius per posėdį pareiškė, kad jis „nėra pasirengęs sudaryti taikos Putino sąlygomis“. Kaip teigiama ES Parlamento pranešime spaudai, lietuvis ragina sukurti atskirą „Europos gynybos sąjungą“, kuri apimtų ir kosmosą. Jo nuomone, bendri viešieji pirkimai turėtų apimti „visą Europos gynybos pajėgumų spektrą“. „Norėdami įtikinti Putiną nepradėti dar vienos karinės kampanijos prieš ES valstybes nares, turime parodyti, kad esame pajėgūs apsiginti patys“, – pabrėžė A. Kubilius. Jis rėmėsi žvalgybos modeliavimais, pagal kuriuos „Rusijos kariai 2028 m. per 10 dienų galėtų užimti Vokietiją“, jei nebus NATO paramos ir gynybos išlaidos išliks dabartinio lygio. Be ES siūlomo 500 mlrd. eurų vertės oro gynybos skydo, ES reikia elektroninio sienos apsaugos skydo prie šiaurės rytų sienos, kuris taip pat kainuos milijardus. Savo pagrindinį požiūrį jis apibendrino žodžiais: „Jei nori taikos, ruoškis karui“. Jis save laiko „taikos komisaru“.
Kairiųjų pažiūrų Belgijos europarlamentaras Marcas Botenga posėdyje kritikavo „Komisaro, atsakingo už militarizaciją“, sukūrimą. A. Kubilius nori „šimtus milijardų iš valstybės iždo pervesti ginklų pramonei, bet vadina save ‚taikos komisaru‘, – kritikavo M. Botenga. Jis apkaltino naująją ES Komisiją, kad ji nori „kėsintis į socialines teises ir viešąsias paslaugas“, tuo pat metu subsidijuodama ginklų sektoriaus akcininkų pelną. Posėdžiui pirmininkavęs Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Davidas McAllisteris paliko neatsakytą multipolarų klausimą apie Kallaso ir Kubiliaus planus ir programų prioritetus.
Personalo sprendimai yra tolesnių pokyčių, susijusių su didėjančiu ES politikos militarizavimu, dalis. Žurnalistas Erikas Bonsas (Eric Bonse) pranešė, kad, remiantis nutekinta informacija, Komisijos pirmininkė von der Leyen planuoja „perskirstyti dešimtis milijardų iš ES biudžeto, skirto regioninei politikai ir sanglaudai, ginkluotei ir gynybai“, taip pažeisdama Europos Sąjungos sutartį. ES valstybių nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO ) gynybos sektoriuje turi integruoti Ukrainą ir leisti jai naudotis būsimos ES gynybos pramonės programos (EDIP) lėšomis. Europos gynybos agentūros (EDA) atstovas Stefano Contas teigė, kad ateityje daugiausia dėmesio bus skiriama „integruotai priešraketinei gynybai“. Vokietijos, Prancūzijos, Lenkijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrai taip pat pareiškė, kad jie siekia didesnių išlaidų gynybai nei anksčiau numatyti du procentai bendrojo vidaus produkto.
Šis tekstas pasirodė 2024 m. lapkričio 26 d. pavadinimu „Baltische „Hardliner“ für EU-Kommission nominiert“ svetainėje multipolar-magazin.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Nuotrauka: ES
