Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. balandžio 20 d. norberthaering.de.
Norbert Häring. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Dolerio, kaip pasaulinės valiutos, reikšmė buvo sumenkinta bent jau nuo tada, kai Vakarai įšaldė Rusijos valiutos atsargas doleriais ir eurais ir atjungė daugelį Rusijos bankų nuo “Swift” mokėjimų tinklo. Todėl kyla klausimas, kokia bus būsima pinigų tvarka. Kokį vaidmenį atliks skaitmeniniai centrinio banko pinigai, kokį vaidmenį atliks rublis ir juanis? Rusijos ekonomikos strategas ir vyriausybės patarėjas pateikia gana tikėtiną atsakymą, kuris nežada nieko gero eurui.
Savo knygos “Kapitalizmo baigtis” skyriuje “Galutinio žaidimo geopolitika” buvau iškėlęs hipotezę, kuri, praėjus dešimčiai mėnesių nuo rankraščio pabaigos, atrodo, labai gerai atitinka dabartinius geopolitinius įvykius:
"Dviejų didžiųjų valstybių veiksmus pastaraisiais metais geriausiai suprantu remdamasis tokia hipoteze: JAV vyriausybė daro prielaidą, kad ilgainiui ji negalės išgyventi atviroje konkurencinėje kovoje dėl dominavimo su 1,4 mlrd. gyventojų turinčia Kinija. Kadangi nacionalinis saugumas prilyginamas pasauliniam dominavimui, apie šio statuso palikimą Kinijai negali būti nė kalbos. Todėl ilgalaikė strategija, su kuria Kinijos pusė būtinai susitaikė, yra atskirti įtakos sferas. Kinijos korporacijos nepatenka į JAV įtakos sferą. Kinija daro tą patį atvirkščiai. Internetas ir finansų sistema kaip įmanydami dalijami į dvi sferas."
Tuo tarpu tapo aišku, su kokiu ryžtu tarp “Vakarų” iš vienos pusės ir Kinijos bei Rusijos iš kitos brėžiama nauja geležinė uždanga. Vyriausybės priverstos rinktis, kurioje šios uždangos pusėje jos nori būti.
Rusijai ir Kinijai bei jų bendrai įtakos zonai neliks nieko kito, kaip tik sukurti savo valiutų sistemą savo uždangos pusėje. Jei jie ir toliau norėtų naudoti dolerį tarptautiniams sandoriams, kaip iki šiol, jiems nuolat grėstų pavojus, kad jų pinigai bus konfiskuoti.
Vasario pabaigoje, netrukus po to, kai Rusijos kariuomenė įsiveržė į Ukrainą, NATO vyriausybės nusprendė “įšaldyti” Rusijos centrinio banko užsienio valiutos atsargas doleriais, svarais sterlingų ar eurais, laikomas Vakarų centriniuose bankuose. Neaišku, ar tai reiškia nuolatinį konfiskavimą, ar tik laikiną imobilizaciją. Tokio žingsnio dar niekada nebuvo. Taigi maždaug pusė iš gerų 600 mlrd. dolerių Rusijos valiutos atsargų nebetinkamos naudoti.
Anksčiau daugelis Rusijos bankų jau buvo pašalinti iš “Swift” tarpbankinių mokėjimų sistemos. Tai reiškia, kad jie nebegali atlikti tarptautinių mokėjimų arba bent jau turi pasikliauti varginančiais ir rizikingais aplinkkeliais.
Būtina nuosava sistema
Tokiomis sąlygomis Rusija neturi kito pasirinkimo, kaip tik kartu su likusiais politiniais ir prekybos partneriais sukurti alternatyvią pinigų sistemą, kuri leistų įskaityti įsipareigojimus ir už juos atsiskaityti.
Tačiau kitoms šalims, pavyzdžiui, Kinijai, kurią JAV vyriausybė vis dažniau laiko savo priešais, taip pat yra mažai alternatyvų. Jei Kinija ir toliau išgrynins ir investuos prekybos perteklių doleriais, ji rizikuoja, kad šis sukauptas perteklius taip pat bus konfiskuotas.
Šalims, kurios, nepaisydamos JAV sankcijų, nori prekiauti su Rusija, o vėliau galbūt ir su Kinija, taip pat skubiai reikia alternatyvos doleriui. Nes jei jų bankai finansuoja JAV požiūriu draudžiamus sandorius, JAV iždas gali bet kada atšaukti jų dolerio licenciją ir taip atimti galimybę vykdyti tarptautinius mokėjimus.
Ekonomistas Sergejus Glazjevas yra Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas ir Eurazijos ekonominės sąjungos (Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Armėnija ir Kirgizija) integracijos ir makroekonomikos komisaras. Neseniai paskelbtoje esė jis išdėstė Rusijos ir Kinijos bloko valiutų sistemos, nepriklausomos nuo dolerio, planą.
Neaišku, koks yra šio plano statusas, ar Rusijos vyriausybė jam pritaria ir jo siekia, o dar labiau – ar jam pritaria ir jo siekia Kinijos pusė. Tačiau aišku viena, kad Kinija ir ypač Rusija turi kažką daryti šia kryptimi. Todėl šis planas yra įdomus.
Rusijos planas
Pirma, Glazjevas pažymi, kad JAV, ES ir Jungtinės Karalystės finansų reguliavimo institucijos, įšaldžiusios Rusijos užsienio valiutos atsargas Vakarų centrinių bankų indėliuose, pakenkė dolerio, euro ir svaro sterlingų, kaip pasaulinių rezervinių valiutų, statusui. Tokios šalys kaip Kinija, Indija ir Rusija nebenorėtų, kad už jų eksportą būtų atsiskaitoma doleriais, kurie taip pat gali būti bet kada įšaldyti.
Pastaruoju metu jos vis dažniau naudojasi abipusėmis kredito linijomis nacionalinėmis valiutomis, kad galėtų atsiskaityti už prekybos balansus. Tokiu būdu kainos ir toliau buvo formuojamos doleriais ir tik perskaičiuojamos.
Kitas žingsnis – kainų nustatymo mechanizmas, kuris nebepriklauso nuo dolerio. Euras ir svaras sterlingų negalioja dėl tų pačių priežasčių kaip ir doleris. Kita vertus, Kinijos juanis tik ribotai pervedamas į kitas valiutas ir suteikia ribotas galimybes patekti į Kinijos kapitalo rinką. Todėl ji nebūtų laikoma pagrindine valiuta kainodarai. Auksas atmestas dėl jo nepatogumo naudoti mokėjimo operacijoms.
Kainų mechanizmas nacionalinėmis valiutomis būtų labai brangus, bet vis tiek geresnis nei alternatyvos kelerius ateinančius metus.
Ilgalaikėje perspektyvoje Glazjevas pasisako už tai, kad būtų sukurta nauja skaitmeninė mokėjimo valiuta, pagrįsta tarptautiniu susitarimu. Rusija jau sukūrė tokio piniginio vieneto modelį. Ši skaitmeninė valiuta galėtų būti išleista BRICS šalių, t. y. Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos Respublikos, sukauptų valiutos atsargų pagrindu. Kitos suinteresuotos šalys galėtų prisijungti.
Atskirų valiutų svoris valiutų krepšelyje galėtų būti proporcingas kiekvienos šalies bendrajam vidaus produktui, jos daliai tarptautinėje prekyboje, taip pat dalyvaujančių šalių gyventojų skaičiui ir teritorijos dydžiui. (Pastaruoju, kiek neįprastu kriterijumi tikriausiai siekiama padidinti rublio svorį, todėl vargu ar jis bus sutartas).
Be to, į valiutos krepšelį galėtų būti įtrauktas svarbiausių biržoje prekiaujamų prekių kainų indeksas: Auksas ir kiti taurieji metalai, pagrindiniai pramoniniai metalai, angliavandeniliai, grūdai, cukrus, vanduo ir kiti gamtos ištekliai.
Ši nauja valiuta bus naudojama tik tarptautiniams mokėjimams. Pagal iš anksto nustatytą formulę dalyvaujančioms šalims turi būti skiriama bazinė suma.
Vakarų skolintojams gresia įsipareigojimų nevykdymas
Pasak Glazjevo, perėjimas prie šios naujos pinigų tvarkos būtų labai bloga žinia valstybėms kreditorėms ir jų bankams. Jis rašo:
"Pereinant prie naujos pasaulio ekonominės tvarkos, tikėtina, kad bus sistemingai atsisakoma vykdyti įsipareigojimus doleriais, eurais, svarais sterlingų ir jenomis. Šiuo požiūriu ji niekuo nesiskirs nuo šias valiutas išleidusių šalių pavyzdžio, kai jos pasisavino trilijonus dolerių Irako, Irano, Venesuelos, Afganistano ir Rusijos užsienio valiutos atsargų. Kadangi JAV, Jungtinė Karalystė, ES ir Japonija atsisakė vykdyti savo įsipareigojimus ir konfiskavo kitų šalių turtą, laikomą jų valiuta, kodėl kitos šalys turėtų būti įpareigotos grąžinti joms paskolas ir jas aptarnauti?"
Bet kuriuo atveju, pasak jo, dalyvavimas naujoje pinigų sistemoje nepriklausys nuo to, ar suinteresuotos šalys vykdys savo įsipareigojimus pagal senąją sistemą. Pasaulio pietų šalys galėtų būti visateisės naujosios sistemos dalyvės, nepaisant jų sukauptų skolų doleriais, eurais, svarais ir jenomis. Net jei jie neįvykdytų savo įsipareigojimų šiomis valiutomis, tai neturėtų įtakos jų kreditingumui naujoje finansų sistemoje. Pagrindinių pramonės šakų nacionalizavimas taip pat neturėtų jokio neigiamo poveikio pinigų sistemai.
Atsižvelgiant į šią grėsmę, ES Komisijos pirmininkės L. von der Leyen užtikrintas pareiškimas balandžio 17 d. laikraštyje “Bild”, kad “Rusijos valstybės bankrotas yra tik laiko klausimas”, neatrodo kaip be išlygų teigiamas pažadas. Juk daugiausia žalos patirtų Vakarų skolintojai.
Netrukus po to buvęs Rusijos prezidentas ir Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas perspėjo Europą, kad jei jo šalis neįvykdys įsipareigojimų, ji pati pateks į rimtą ekonominę bėdą. Jis rašė “Telegramoje”:
"Rusijos nemokumas gali tapti Europos nemokumu."
Galiausiai dėl Vakarų finansinių sankcijų išprovokuotas Rusijos įsipareigojimų nevykdymas gali reikšti, kad Londono ir kiti teismai gali nusavinti Rusijos užsienio turtą. Mainais už tai, be kita ko, gali būti konfiskuotos įšaldytos Rusijos užsienio valiutos atsargos.
Balandžio 18 d. Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina paskelbė, kad nori sušvelninti taisykles, pagal kurias iki šiol eksportuotojai privalėjo savo pajamas iš užsienio valiutos centriniame banke keisti į rublius. Be to, bus išbandyta skaitmeninių rublių emisija. Pirmieji bandomieji projektai prasidės antrąjį šių metų pusmetį.
Kinija šioje srityje jau pažengė gerokai toliau. Ten 2020 m. Šendžene jau pradėtas skaitmeninio juanio bandomasis projektas, kuris 2021 m. buvo išplėstas į 10 kitų miestų.
Eurui gresia devalvacija
Kinijos ir Rusijos pastangos siekti pinigų nepriklausomybės pirmiausia nukreiptos prieš dolerio dominavimą. Tačiau daugiausia aukų gali patirti tie, kurie savo pinigus investavo eurais. Atrodo, kad JAV turi pakankamai išradingumo ir galios užtikrinti, kad mažėjantį svarbių besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių norą investuoti savo perteklių doleriais bent iš dalies kompensuotų padidėjusi dolerių paklausa Europoje. 100 mlrd. specialus fondas kariuomenei, kuris buvo greitai prastumtas per Berlyno parlamentą, yra tik vienas iš daugelio pavyzdžių. Didelė jų dalis galėtų būti skirta Amerikos ir Izraelio ginklų sistemoms pirkti.
Šis tekstas pasirodė 2022 m. balandžio 20 d. pavadinimu „Wie die künftige internationale Geldordnung aussehen könnte und was das für den Euro bedeuten würde“ svetainėje norberthaering.de .
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.