Ernsto Wolffo komentaras.
Originalus straipsnis paskelbtas 2022 m. rugpjūčio 1 d. apolut.net.
Ernst Wolff. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Praėjusį trečiadienį ECB pirmą kartą per vienuolika metų padidino pagrindinę palūkanų normą nuo nulio iki 0,5 proc. Vos po dienos Federalinė rezervų sistema padidino pagrindinę palūkanų normą dar 0,75 proc. – iki 2,25 proc.
Centrinių bankų vadovai šias priemones teisina tuo, kad nori kovoti su infliacija. Tik priminsiu: prieš kelias savaites tiek FED pirmininkas Jerome’as Powellas, tiek ECB pirmininkė Christine Lagarde tvirtino, kad infliacija yra “laikinas reiškinys”.
Tačiau, kadangi šiuo metu infliacija JAV oficialiai viršija 9 %, o euro zonoje – daugiau kaip 7 %, palūkanų normų didinimas turės mažai įtakos kainų augimui. Vietoj to, jie gerokai pagilins kitą problemą.
Šiuo metu pasaulis išgyvena recesiją, t. y. ekonominio aktyvumo nuosmukį. Kadangi mūsų ekonominė sistema grindžiama kreditavimu, vienintelis būdas kovoti su šia tendencija – palengvinti skolinimosi sąlygas. Tačiau palūkanų normų didinimas turi visiškai priešingą poveikį: tiems, kuriems tenka mokėti didesnes palūkanas, sunkiau pasiskolinti.
Be to, šiuo metu susiduriame su didžiausiomis kada nors buvusiomis valstybės skolomis, kurias reikia nuolat aptarnauti. Tai padaryti bus sunkiau ir dėl palūkanų normos padidinimo.
FED ir ECB veiksmai primena automobilio vairuotojo, kurio variklis važiuojant pradeda strigti ir kuris į tai reaguoja staigiu stabdymo manevru. Taip išjungiamas variklis. Palūkanų normų didinimas, kurių, pasak centrinių bankų atstovų, šiais metais bus didinama dar daugiau, turi tokį patį poveikį ekonomikai: ją stabdo.
Kyla klausimas, kodėl. Kodėl centriniai bankai nedaro visko, ką gali, kad ekonomika vėl pajudėtų?
Atsakymas: vėliausiai nuo 2007-2008 m. centriniai bankai tapo didžiųjų turto valdytojų įrankiu, o jų dabartinė darbotvarkė – naikinti ir atkurti.
Čia pateikiama informacija apie tai:
Per 2007-2008 m. pasaulinę finansų krizę pagrindiniai centriniai bankai turėjo pasikliauti “BlackRock” kaip patarėju, nes “BlackRock” turi didžiausią pasaulyje finansinių duomenų analizės sistemą “Aladdin”, taigi ir daugiausia vidinės informacijos pasaulinėje finansų sistemoje.
Pastaraisiais metais šios sistemos svarba nuolat augo, todėl šiandien ji dominuoja beveik visoje pasaulinėje finansinėje veikloje. Turto valdytojai su “BlackRock” ir jos pagrindiniu akcininku “Vanguard” priešakyje, visų pirma per “Aladiną”, tapo pagrindine jėga, neturinčia analogų finansų istorijoje, ir užtikrino, kad pasaulinė finansų sistema dabar gyvena savo gyvenimą, beveik visiškai atsietą nuo realiosios ekonomikos.
Tačiau šiuo metu “BlackRock” ir Co. susiduria su didžiule problema: sistema, kuria grindžiama jų galia, 2020 m. kovo-balandžio mėn. įžengė į galutinį etapą ir ilgainiui nebegali gyvuoti. Todėl šiuo metu jie laikosi dvigubos strategijos: viena vertus, jie leidžia centriniams bankams fone rengti naują sistemą, t. y. skaitmeninius centrinių bankų pinigus, kita vertus, jie naudojasi paskutiniuoju vis dar egzistuojančios sistemos etapu, kad ją kontroliuojamai sunaikintų, grobdami ją visais įmanomais būdais.
Dėl šios raidos labiausiai nukentėjo vidurinioji klasė. Didelės korporacijos, ypač pasaulyje dominuojančios platforminės bendrovės, gali naudotis didžiuliais ištekliais, dirbtinai didinti savo akcijų kainas išpirkdamos akcijas, spekuliuoti finansų rinkose arba pačios pelnytis iš kainų nuosmukio parduodamos trumpąsias pozicijas (angl. short sellings). Todėl jos gali be didesnių problemų susidoroti su dabartiniu palūkanų normų kilimu.
Vidurinioji klasė negali. Dėl savo ribotų galimybių jie negali dalyvauti spekuliacinėje orgijoje, bet turi apdairiai valdyti savo verslą, dažnai gyvena iš rankų į lūpas dėl didėjančios infliacijos, ir todėl jiems tenka visa palūkanų normų didinimo našta.
Šiuo metu provokuojama masinė mažųjų ir vidutinių įmonių mirtis, kuri prasidės šį rudenį. Tai turės pražūtingų pasekmių visuomenei, nes būtent vidurinioji klasė sukuria daugiausiai darbo vietų, suteikia daugiausiai mokymo vietų ir moka didžiausius mokesčius.
Kadangi vidurinioji klasė beveik nesipriešindama sutiko su visa tuo, mūsų visuomenei gresia mums visiems labai pavojinga raida. Niekas negali pasakyti, ar jį dar galima sustabdyti, bet jei ir toliau nieko nedarysime, mūsų visuomenės likimas bus nulemtas.
Todėl pats laikas suvienyti jėgas ir kovoti su šia destruktyvia darbotvarke veiksmingiausiu turimu ginklu – ramiu, blaiviu ir protingu švietimu.
Šis tekstas pasirodė 2022 m. rugpjūčio 1 d. pavadinimu „Zinserhöhungen: Frontalangriff auf den Mittelstand“ svetainėje apolut.net.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
1 thought on “Palūkanų normos didinimas: frontalus puolimas prieš viduriniąją klasę”