Originalus straipsnis paskelbtas 2023 m. birželio 26 d. apolut.net.
Ernsto Wolffo komentaras. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Gyvename istoriškai nepaprastais laikais. Pastaraisiais dešimtmečiais, susikūrus skaitmeniniam finansų kompleksui, iškilo kartelis, kuris pranoksta visus ankstesnius kartelius. Dar niekada žmonijos istorijoje tiek nedaug žmonių savo rankose neturėjo tiek daug pinigų ir tokios didelės galios kaip šiandien.
Dėl XX a. septintajame dešimtmetyje prasidėjusios pasaulio ekonomikos finansializacijos didieji Volstrito bankai savo galią turėjo užleisti didiesiems turto patarėjams su Blackrock ir Vanguard viršūnėse. Su skaitmeninėmis korporacijomis “Microsoft”, “Apple”, “Alphabet”, “Amazon” ir “Facebook” per tą patį laikotarpį atsirado nauja didelė galia. Kartu šios dvi jėgos dabar dominuoja ne tik visose kitose didžiosiose korporacijose, bet ir, kaip sužinojome per pastaruosius trejus metus, žiniasklaidoje, akademinėje bendruomenėje ir politikoje, ir tai daro visame pasaulyje.
Tačiau toks milžiniškas galios augimas sukelia ir problemų, ypač kai disbalansas tarp mažyčio elito ir likusios žmonijos dalies įgauna tokius drastiškus mastus, kaip mūsų laikais. Dar sunkiau darosi, kai pinigų sistema, dėl kurios tapo įmanomas mažumos iškilimas, nebeveikia ir turi būti pakeista nauja, kuri taip pat yra bet kokia, tik ne demokratinė. Tuomet reikia pereiti į puolimą ir kuo greičiau įvesti autoritarines sąlygas.
Būtent tai šiuo metu ir patiriame. Trejus metus mūsų laisvė buvo vis labiau ribojama vardan sveikatos; šiuo metu panašus režimas prasideda vardan klimato kaitos. Tačiau būtinos prievartos priemonės turi būti ideologiškai lydimos ir pateisinamos masėms. Be to, reikia atitraukti žmonių dėmesį nuo to, kas iš tikrųjų vyksta užkulisiuose, ir – o tai turbūt svarbiausia – reikia uždaryti jų pačių gretas, o visus korporacijų vadovus, žiniasklaidos atstovus, politikus ir mokslininkus, kurie iki galo nepalaiko darbotvarkės, nustumti į šalį.
Būtent čia ir atsiranda “”Woke” darbotvarkė”. Ji veikia perimdama socialinių mažumų interesus, sureikšmindama juos iki groteskiškumo ir panaudodama juos kaip svertą prieš atskirus asmenis ar ištisas gyventojų grupes.
Trumpai pažvelgus į šio judėjimo istoriją matyti, kad jį pradėjo galingos jėgos. Jis prasidėjo nuo “Black Lives Matter”, tariamo pilietinių teisių judėjimo, kurio suborganizacijos vien iš “Ford Foundation” 2016-2022 m. gavo 100 mln. dolerių ir kurio finansuotojai yra “Microsoft”, IBM, “Cisco”, “Softbank”, “Uber”, “Reddit”, “Shopify”, “Comcast”, “Paypal”, “Ben & Jerry’s” ir “Tiktok” (1).
Vėliau prasidėjo judėjimas “MeToo”, kurio daugybė fondų surinko dešimtis milijonų dolerių, o tarp pagrindinių rėmėjų yra “Ford Foundation”, taip pat “Google” ir televizijos tinklas CBS (2).
Tuo tarpu judėjimai “Black Lives Matter” ir “Me Too” tapo kiek tylesni. Tam yra priežastis, nes šiuo metu LGBTQ+ judėjimas, ko gero, vaidina svarbiausią vaidmenį Woke darbotvarkėje. Jį daugiausia skatina 1980 m. įkurta Žmogaus teisių kampanija (Human Rights Campaign), kuri suteikė visiškai naują dimensiją Woke plėtrai. Taip yra todėl, kad ji sukūrė Korporatyvinės lygybės indeksą, pagal kurį korporacijos vertinamos pagal tai, kiek jos atitinka “woke” moralės reikalavimus, ir kurį nuo to laiko, be kita ko, patvirtino finansų milžinė “BlackRock” ir daugybė didelių korporacijų.
Reedas Hastingsas, “Netflix” įkūrėjas ir generalinis direktorius, ką tik savo kailiu patyrė, kokį poveikį gali turėti šis indeksas. Po to, kai jam nepavyko užkirsti kelio juodaodžiui komikui Dave’ui Chapelle’ui “Netflix” tinkle vartoti žodį “N…”, “Netflix” Korporatyvinės lygybės indekso reitingas pirmiausia buvo sumažintas 25 punktais, o netrukus po to iš viso išbrauktas iš sąrašo, todėl Reedas Hastingsas buvo priverstas palikti savo postą.
Štai čia darosi įdomu. Trečias pagal dydį “Netflix” akcininkas yra ne kas kitas, o “BlackRock”. Antras pagal dydį yra “Vanguard”, o “Vanguard”, kaip jau žinoma, yra pagrindinis “BlackRock” akcininkas. Tačiau kodėl didžiausia finansinė galia žemėje veikia prieš savo interesus?
Paaiškinimas gali būti tik vienas: Jie sutinka su trumpalaikiais nuostoliais, kad pasiektų ilgalaikį tikslą, t. y. pademonstruotų savo galią ir aiškiai parodytų ją pagrindinėms finansų ir ekonomikos pasaulio jėgoms: Arba jūs paklūstate, arba mes pasirūpinsime, kad jūs pasitrauktumėte.
Šios strategijos sėkmę rodo kitų bendrovių reakcija. Pavyzdžiui, didžiausia pasaulyje alaus gamybos grupė “Anheuser-Busch InBev” patyrė didelių nuostolių, kai translytis influenceris Dylanas Mulvaney savo “Instagram” kanale reklamavo “Budweiser Light” – vieną populiariausių alaus rūšių JAV. Užuot pasipiktinęs dėl to, “Anheuser-Busch InBev” generalinis direktorius tik apsiribojo teiginiu, kad vaizdo įraše pateikta skardinė nebuvo skirta parduoti visuomenei ir kad vaizdo įrašas nebuvo “Bud Light” kampanija.
Be daugelio kitų, “adidas”, “Northface” ir “Target”, antros pagal dydį JAV po “Walmart” prekybos centrų tinklo, vadovai elgėsi kitaip nei “Hastings”. Jie netgi perėjo į puolimą ir patys patalpino “woke” reklamą. Adidas pasiūlė Pride kolekciją, Target reklamavo maudymosi kostiumėlius, kuriuose translyčiai žmonės gali paslėpti savo likusį lytinį organą.
Jei ši informacija jus nustebino ir manote, kad visa tai per daug groteskiška, kad būtų tiesa, nueikite į Žmogaus teisių kampanijos (Human Rights Campaign) interneto svetainę ir spustelėkite jų partnerius. Ten rasite pagrindinių bendrovių sąrašą, įskaitant šias: “Apple”, “Amazon”, “Google”, “Microsoft”, “Intel”, “JPMorgan”, “Goldman Sachs”, “Pfizer”, “PayPal”, “Airbus” ir “Master Card”. Beveik visos šios bendrovės turi vieną bendrą bruožą: “BlackRock” ir “Vanguard” yra vieni pagrindinių jų akcininkų (3).
Beje, “Woke” darbotvarkė turi du svarbius šalutinius poveikius. Pirma, dėl perdėto sureikšminimo jai pavyksta nustumti į šalį rimtus pilietinius judėjimus, kovojančius už moterų teises, rasizmą ir marginalizuotų grupių diskriminaciją. Kita vertus, nuolat kartojant šiurpius šūkius, didžioji dauguma gyventojų, kuriems kampanija atrodo absurdiška ir net juokinga, jaučia bejėgiškumą valdžios institucijų atžvilgiu, ir tai yra puiki būsimų apribojimų prielaida.
Italų rašytojas Ingnazio Silone kartą pasakė:
“Naujasis fašizmas nesakys: aš esu fašizmas. Jis sakys: aš esu antifašizmas”.
Šiandien mes taip pat žinome, kokiu pavidalu jis pasirodo: ultraautoritarinio woke geradario apsiaustu.
Šaltiniai ir pastabos
(1) https://builtin.com/diversity-inclusion/companies-that-support-black-lives-matter-social-justice
(2) https://metoomvmt.org/get-to-know-us/partners/, https://www.marketwatch.com/story/this-is-the-staggering-amount-of-money-metoo-has-helped-raise-for-womens-causes-2018-10-02
(3) https://www.hrc.org/about/corporate-partners
Šis tekstas pasirodė 2023 m. birželio 26 d. pavadinimu “Wer steckt hinter der Woke-Agenda?“ svetainėje apolut.net.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Nuotrauka: pixabay
2 thoughts on “Ernst Wolff: Kas stovi už “Woke” darbotvarkės?”