Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. gruodžio 29 d. svetainėje Ansage!.
Gilbert Brands. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų
Mums, tiems keliems mažiems, kurie dar sugeba išsakyti keletą savarankiškų minčių be kokybiško žurnalistinio kategorizavimo, tikriausiai reikėtų pamažu susitaikyti su tuo, kad priklausome visuomenei, esančiai galutinėje stadijoje, užuot vis dar svarstę gelbėjimosi galimybes. Manfredas Haferburgas tai, kas šiuo metu vyksta, taikliai pavadino „intelektualiniu merdėjimu“.
Pasak Gustavo LeBono, ir tai gerai pagrįsta evoliucinės biologijos požiūriu, apie 80 proc. žmonių priklauso intelektualiai neprieinamai masei, kurios dažnai visiškai neracionalias reakcijas galima suvaldyti keliais triukais, kad ji visada sektų, taip sakant, paskui didžiausią dešrą regos rate. Psichologai dažnai kalba apie kurstomas baimes, tačiau tai netiesa: masių psichologija iš esmės skiriasi nuo individualios psichologijos, o tai galima atpažinti iš to, kad atskirų psichologų atliktų apklausų rezultatų vėliau negalima rasti masinėje reakcijoje. Kad ir kaip ten būtų, iš šios pusės negalima tikėtis jokios pagalbos.
Osvaldas Spengleris, pasitelkęs istorines studijas, nurodė ciklišką išsivysčiusių civilizacijų žlugimą, o Cyrilas Northcote’as Parkinsonas vėliau tai pagrindė savo Parkinsono dėsniais, pagrįstais ekonominėmis ir biurokratinėmis raidos linijomis. Kiekvienam iš jų būdingas visiškas žlugimas, be kurio neįmanoma nauja pradžia. Tai sukelia matematiškai ir neurologiškai pagrįsta ir analizuojama priverstinė neigiama personalo atranka.
Neigiama politinė atranka
Politinio personalo atveju ji jau seniai baigta, labai kruopščiai ir visiems matomai. Oficialiai turime reikalą su ponu „Kubickiu“, bet jei atidžiau pažvelgtumėte, tikriausiai tektų geometriškai išimti keletą dimensijų per „Quadrati“, „Linearli“ ir „Punkti“, kol rastumėte tinkamą tikrosios asmenybės pavadinimą. Būkime sąžiningi: jei reikėtų įdarbinti šiuos žmones pagal jų kvalifikaciją, ar dėl dažno iš jų nekiltų nemalonus jausmas skrandyje, net jei jie būtų paskirti dirbti tik prie vartų ar pašto skyriuje? Kaip atsiranda ši neigiama politinė atranka?
Jei norima sėkmingai sukurti kažką naujo, reikia turėti reikiamų kompetencijų. Todėl įmonės steigimo etape susiformuoja kompetencijų hierarchija, kurioje ne tik viršūnė priima sprendimus, bet ir kiti nariai žino, kodėl taip yra, ir tai pripažįsta. Įmonei augant, absoliuti kompetencija kiekviename lygmenyje tampa vis mažiau svarbi, nes ji iš dalies nereikalinga ir rinkoje gali būti nebeįdarbinama. Palaipsniui žmonės patenka į tas pareigas, kurioms užimti jie yra nepakankamai kvalifikuoti. Dėl to lygiagrečiai kompetencijų hierarchijai susiformuoja lynų komandos sistema, kurioje šie žmonės kopia karjeros laiptais ir (turi) palaikyti vienas kitą, nes jų karjera priklauso vienas nuo kito. Laikui bėgant pradinę kompetencijos galią pakeičia padėties galia, kuri reikalauja, kad net beprasmiški įsakymai būtų vykdomi be kritikos. Kompetencijų hierarchija tampa tinklu.
Visaapimantis disintelektualių žaidėjų tinklas
Į tai retai kada atkreipiamas dėmesys anksti arba laiku, nes sėkmingos įmonės vien dėl savo dydžio turi atitinkamą inercijos momentą, todėl atrodo, kad viskas ir toliau vyksta sklandžiai, o vidinis irimas lieka nepastebimas – kol nepriimami tikrai akivaizdžiai neteisingi sprendimai. Geras to pavyzdys – „General Motors“: dar 2007 m. buvo šlovinama kaip didžiausia automobilių gamintoja pasaulyje, o po metų tapo nemoki ir nacionalizuota. Arba dar didesnė „ Boeing Group“, kuri dar nebankrutavo tik dėl to, kad tai būtų nusinešę visą JAV ekonomiką. Arba Volkswagen grupė, kuri po neskaidrių derybų dabar vengia priverstinio uždarymo, įvykusio dėl beprotiškų sprendimų e. mobilumo naudai, toliau orientuodamasi į e. mobilumą (ir taip tam tikra prasme kabodama ant Vokietijos Federacinės Respublikos lašelinės, kol ji pati nenugarmės į nebūtį).
Tuo tarpu reikia pripažinti, kad tinklas Vokietijoje yra visaapimantis ir neapsiriboja viena sritimi. Visos šios valstybės institucijos veikia išvien nuo lygmens, kurį galima apibūdinti kaip viduriniosios grandies valdymą. Iš korporacijų neišgirsite kitokios nuomonės nei iš asociacijų, institutų, laikraščių, transliuotojų, vyriausybių ir parlamentų. Kitas tokių visaapimančių tinklų bruožas yra tas, kad sprendimai dažnai nebepriklauso nuo užimamų pareigų. Net šiandien, dar neprasidėjus vasario mėnesį vyksiančių Bundestago rinkimų kampanijai, iš numanomo būsimojo kanclerio Frydricho Merzo pareiškimų matyti, kad „jo“ sprendimai iš tikrųjų priimami ideologiniuose analitiniuose centruose, esančiuose slapčiausiose Žaliųjų partijos gelmėse, aplinkosaugos nevyriausybinėse organizacijose, Bertelsmanno (m/f/d) ir kituose fonduose, taip pat JAV konsultacinėse ir finansų bendrovėse.
Socialinės raidos pabaigos taškas
Ankstesni Vokietijos žemių rinkimai parodė, kad veikėjai pamiršo savo principus greičiau, nei spėjo juos parašyti, o teisėtvarka ir tvarka dabar yra tokios pat negyvos, kaip neseniai Sibire iškastas mamuto veršis. Dabar kiekvienas teisėtvarką ir tvarką aiškina taip, kaip jam palankiausia; nesunku pastebėti, kad socialinis šios raidos pabaigos taškas pasiektas dėl to, kad niekas net nebesidomi atviru įstatymų pažeidinėjimu. Galima įrodyti, kad šioje sistemoje į viršūnę iškyla žmonės, pasižymintys dideliu neurologiniu aktyvumu, tačiau nesugebantys išvystyti savo įžvalgų. Įprastai su pažinimo įgijimu siejamą smegenų hormoninį atlygį pakeitė klaustukų plojimai.
Žinių ir įžvalgos stoka ne tik palengvina, bet iš tiesų yra būtina sąlyga įsitvirtinti konkurencinėje kovoje su kitais šios kategorijos žmonėmis, keičiantis pozicijomis pagal pageidavimą. Neturėdamas įsitikinimų, neturi jų ir išsižadėti. Tai galiausiai būtinai lemia disintelektualų elgesį (nes net ir šiems žmonėms negalima paneigti tam tikros natūralios, evoliucinės logikos): jie sąmoningai ir tikslingai renkasi tuos kelius, kurie nėra veiksmingi. Grubiai tariant: net ir po 10 riebių dėmių ant betono priešais Berlyno radijo bokštą šie žmonės vis tiek tvirtins, kad jie nepakankamai dažnai bandė įrodyti, jog žmonės gali skraidyti be pagalbinių priemonių – žinoma, tol, kol jiems patiems nereikės šokinėti.
Vilties principas
Štai tokioje būsenoje atsidūrė šalis: visi tinklo nariai žino, kad jie veikia disintelektualiai; taip pat visi žino, kad tinklas juos saugo, nes tik tol, kol jie veikia disintelektualiai, visi tinklo dalyviai kartu gali gauti naudos. Masės balsuoja už storą keptą dešrą (sapereaude.lt pastaba: Vokietijoje nemokamomis keptomis dešrelėmis buvo viliojama prie švirkštų), vadinamą Blackrockfreddy Merz, todėl niekas nesutrukdys visai šaliai tapti kita riebalų dėme ant betono.
„Bet jau yra pavienių nepritariančių balsų, kurie…”: Taip, būtent taip; pavienių nepritariančių balsų, kurie pirmoje sakinio pusėje pasako kažką, kas jau antroje pusėje atšaukiama, o vėlesniuose pasisakymuose išvis neatsiranda. Spengleris, Parkinsonas, taip pat autoriaus atlikti tyrimai čia, čia ir čia teigia, kad visiškos griūties neįmanoma sustabdyti ir kad tik nuo nulio viskas gali vėl imti kilti aukštyn.
Veikiausiai būtent vilties principas daugeliui žmonių trukdo tai atvirai išsakyti, o ne likutinė tikimybė, kad jie vis dėlto gali klysti. Su keliais šimtais tūkstančių žūčių asmeninėje sąskaitoje atsiduri istorijos vadovėliuose, su keliais milijonais žūčių dar gauni ir titulą „Didysis“. Ar nevertėtų leisti Merzams, Scholzams, Habeckams ir Baerbockams pasilinksminti ir atsargiai pasišalinti, iki kol išsisklaidys dulkių debesys? Regis, tai ilgai netruks.
Šis tekstas pasirodė 2024 m. gruodžio 29 d. pavadinimu “Neuanfang erst nach dem totalen Zusammenbruch? Gedanken zum Jahresende 2024” svetainėje Ansage!.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: https://ansage.org/wp-content/uploads/2024/12/balance-6815204_1280-2.jpg
