Svarbiausio Vaclavo Havelo sąjungininko duktė žurnalistė pateikia įrodymų, kad JAV vyriausybė, Europos Sąjunga ir Džordžas Sorosas finansuoja žodžio laisvės varžymą Čekijoje. Be kita ko, Cecílie Jílková rašo apie Džordžo Soroso finansuojamas šnipinėjimo „elfų“ grupes, veikiančias visoje Rytų Europoje. Lietuva, kaip Čekijos „Elfų“ partnerė, 2013 m. įkūrė savo „Elfų“ šnipinėjimo aparatą dezinformacijai „stebėti“. Čekijos atstovas dalyvavo „elfų akademijoje“ Lietuvoje kartu su trylikos šalių atstovais.
Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. kovo 25 d. svetainėje Public.
Cecílie Jílková. Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Daugelis Vakaruose prisimena čekų rašytojų ir menininkų didvyriškumą kovojant už žodžio laisvę totalitarinio komunistų valdymo laikais. Garsiausias iš šių disidentų buvo Vaclavas Havelas. Tačiau kita iškili asmenybė, kovojusi už laisvę buvusioje Čekoslovakijoje, buvo Liudvikas Vaculikas, mano tėvas. „Jis pats daugiau nei du dešimtmečius buvo cenzūruojamas, – 2015 m. nekrologe pažymėjo laikraštis „New York Times“, – tačiau vis tiek sugebėjo parašyti daugybę įtakingų straipsnių, knygų ir romanų…“
Jei šiandien, praėjus trisdešimt penkeriems metams po komunizmo žlugimo, jis grįžtų iš numirusiųjų, mano tėvas būtų pasibaisėjęs, kad čekai vėl susiduria su valdžios vykdomu žodžio ir spaudos laisvės slopinimu. Ką jis pasakytų apie tiriamosios žurnalistikos žurnalistų išstūmimą iš redakcijų, interneto domenų uždarymą ir naują politinių procesų seriją?
Manau, kad mano tėvas pasakytų, jog demokratinėje valstybėje galima sakyti tai, kas nepatinka valdžiai. Kad žmogus netgi turi teisę viešai klysti. Kad demokratijos pagrindas – laisvai diskutuoti ir kad vienos stovyklos nutildymas kitos stovyklos atžvilgiu veda prie visos visuomenės radikalėjimo.
Čekija, kuri kartu su Slovakija anksčiau buvo Čekoslovakija, vis dar yra laisva valstybė. Galiu keliauti, galiu dalytis savo nuomone socialiniuose tinkluose ir tikriausiai šiandien vėl galėčiau rašyti pagrindiniam laikraščiui.
Tačiau vykstančios represijos yra šokiruojančios. Pavyzdžiui, nuo praėjusių metų sausio mėn. vyriausybė siekia patraukti baudžiamojon atsakomybėn mokytoją Martiną Bednářovą už pasisakymus, kuriuos ji išsakė per „žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo“ pamoką (angl. „media literacy class“). Per tą pamoką ji pateikė savo nuomonę apie Ukrainos ir Rusijos konflikto istoriją. Vyriausybės prokuroras teigė, kad ji neigė, kvestionavo ir pritarė genocidui.
Ar dabar ketiname įkalinti komunistus, kaip įkalino mūsų tėvus?
Tiems, kurie prisiminė komunistinius teismus, ši byla priminė komunistinius procesus. Pagrindinis įrodymas buvo slaptas 17 minučių trukmės įrašas vieno iš mokinių mobiliajame telefone. Kitą dieną mokykla atleido Bednářovą iš darbo.
Arba paimkime buvusį Čekijos ir Moravijos komunistų partijos pirmininką Josefą Skalą. 2022 m. rugsėjį vyriausybė jam pareiškė kaltinimus po to, kai jis paskelbė kandidatuosiantis į prezidento postą. Kitą mėnesį teisėjas nuteisė jį aštuonių mėnesių lygtine laisvės atėmimo bausme už tai, ką jis pasakė dėl Katynės žudynių – lenkų karo belaisvių nužudymo 1940 m. Katynėje.
Vyriausybė taip pat nuteisė alternatyvios radijo stoties laidų vedėją Vladimirą Kapalą ir istoriką mėgėją Jurajų Vaclaviką. Tačiau nė vienas iš kaltinamųjų net neneigė, kad genocidas vyko. Jie tik ginčijo, kas už jį atsakingas.
Kodėl vyriausybė pirmajam politiniam teismo procesui pasirinko komunistą? Nes žinojo, kad komunistas nesulauks plačiosios visuomenės paramos. Tačiau tai kelia klausimų: Ar dabar mes ketiname kalinti komunistus, kaip kalino mūsų tėvus? Kuo tada mes skiriamės nuo jų?
Kai buvau penkerių metų, darželio auklėtojos manęs klausinėjo apie mano tėvų veiklą už laisvę. Slaptoji policija, vadinama StB, klausėsi viso mūsų buto. Agentai ateidavo į mūsų namus ieškoti nelegalaus samizdato. Iki 1989 m. StB reguliariai tardė mano tėvus.
Kaip ir aš, Věra Jourová turėjo nemalonios vaikystės patirties. Dienraščiui „The Guardian“ ji pasakojo, kad kartą, kai mokytoja jos paklausė, ką ji mano apie garsiąją už laisvę pasisakančią peticiją „ Chartija 77“, ji bijojo atsakyti į klausimą ir pavadino tai „siaubo akimirka“.
Tačiau Jourová, kuri šiandien yra įtakinga Europos Sąjungos komisarė, iš savo siaubo akimirkos išmoko kitokią pamoką nei aš. Aš tikiu žodžio laisve, o Jourová, matyt, tiki „kova su Putinu“, pasitelkdama jo paties praktiką, įskaitant cenzūrą.
Negaliu patikėti, kad tai sakau, bet tai tiesa: mano šalis grįžta į totalitarizmą. Visa tai šokiruoja Čekijos žurnalistus, menininkus ir intelektualus taip pat, kaip ir amerikiečius, kurie prisimena tokių žmonių, kaip Havelas ir mano tėvas, aukas aštuntajame ir devintajame dešimtmetyje. Jei norime apsaugoti jų palikimą – žodžio laisvę ir laisvę nuo valdžios šnipinėjimo, turime suprasti, kodėl taip atsitiko.
Nuo laisvės iki totalitarizmo
Jourova yra viena pagrindinių Europos kovotojų su „dezinformacija“ ir „neapykantos kalba“. Laikraštis „Time“ ją įvardijo kaip vieną iš 100 įtakingiausių pasaulio žmonių. Praėjusiais metais Jourova pristatė „Europos žiniasklaidos laisvės aktą“, kuris, kaip teigia „The Guardian“ ir kitos didžiosios naujienų žiniasklaidos priemonės, padės sukurti nepriklausomą ir skaidresnę žiniasklaidą.
Iš tikrųjų įstatymas, kurį ES Parlamentas priėmė prieš dvi savaites, išplės vyriausybės vykdomą žiniasklaidos kontrolę. Šiuo įstatymu peržengiamos cenzūros, leidžiamos pagal praėjusį mėnesį įsigaliojusį „Skaitmeninių paslaugų įstatymą“, ribos. Ir šiems dviem įstatymams padės dar vienas įstatymas, skirtas politinei reklamai reguliuoti.
Čekijos vyriausybės požiūris visiškai atitinka Europos Komisijos ideologiją. Taigi mano šalis ir Europos Sąjunga kartu grąžina totalitarinę cenzūros sistemą, kuriai 1967 m. priešinosi Vaclavas Havelas, Milanas Kundera, mano tėvas ir šimtai kitų rašytojų, menininkų ir intelektualų. (Jourová neatsakė į „Public“ prašymą pateikti komentarą.)
Kaip mes čia atsidūrėme? XX a. 9-ajame dešimtmetyje, žlugus komunizmui, buvo tikra žodžio laisvė. Daugelis patyrusių Čekijos žurnalistų šiandien su ašaromis akyse prisimena tuos metus. Tačiau palaipsniui Čekijos politikos ir verslo elitas įtvirtino žiniasklaidos kontrolę.
Paskui, staiga per COVID pandemiją, korupcijos ir totalitarizmo jėgos tapo stipresnės ir akivaizdesnės. Čekijos žurnalistė Markéta Dobiášová netyčia aptiko įrodymų, kad televizijos kanalas CNN Prima News, bendradarbiaudamas su tuometiniu premjeru Andrejumi Babišu, pažeidė kovos su pandemija priemones, kai šalis kentėjo nuo griežtos blokados.
Dobiášová yra įspūdinga žurnalistė. Šešių svarbiausių žurnalistikos apdovanojimų laureatė, ji dirbo visose svarbiausiose šalies televizijos įstaigose, įskaitant visuomeninę Čekijos televiziją. 2020 m. ji vadovavo CNN Prima News tyrimų grupei.
Tačiau jai nepavyko susidoroti su kerštinga naujienų žiniasklaida, susivienijusia su galingais korporatyviniais reklamos užsakovais ir Čekijos bei ES vyriausybėmis. 2020 m. pradžiojeCNN Prima News atleido Dobiášovą, kai ji atsisakė cenzūruoti savo reportažą, kad nuslėptų televizijos stoties ryšius su vyriausybe.
„Pandemijos metu mokslinis autoritetas tapo cenzūros priemone“.
Vėliau Dobiášová pradėjo dirbti dviejose kitose pagrindinėse spaudos žiniasklaidos priemonėse. Ten ji atskleidė, kad valdžios pareigūnai ne tik pažeidinėjo žmogaus teises, bet ir neteisėtomis pandemijos priemonėmis siurbė milijardus iš valstybės iždo. „Konfliktai nebebuvo nagrinėjami“, – pasakojo Dobiášová leidiniui „Public“. Tada ir šie leidiniai ją išmetė.
Didžioji žiniasklaida panašiai išstūmė ir kitus žurnalistus, įskaitant Angeliką Bazalovą, buvusią BBC Prahos biuro ir Čekijos televizijos redaktorę. Bazalova taip pat turėjo problemų dėl žurnalistinių tyrimų, susijusių su atsaku į pandemiją ir skiepų statistikos tvarkymu.
„Pandemijos metu, – sakė „Public“ kitas sąžiningas žurnalistas Petras Šourekas, – mokslinis autoritetas tapo cenzūros priemone“.
Pasak Žodžio laisvės gynimo draugijos (angl. The Society for the Defense of Freedom of Expression), pandemijos metu valdžios reikalavimai cenzūruoti smarkiai išaugo. „Šios intervencijos labai dažnai buvo grindžiamos tariamu „faktų tikrinimu“, – sakė draugijos operacijų vadovė Gabriela Sedláčková. „Nuomonės ir ekspertų ginčai dėl viruso kilmės ar vakcinų veiksmingumo, kurie nukrypdavo nuo vyraujančios nuomonės, buvo slopinami, nors buvo paremti konkrečiais faktais.“
Vyriausybė pasamdė išorinę pagalbą cenzūrai vykdyti. 2020 m. rudenį Sveikatos apsaugos ministerija pasamdė bendrovę „Semantic Visions“, kad ši tariamai reklamuotų COVID vakcinas. Buvęs prekiautojas ginklais Františekas Vrabelis ir Kalifornijoje gimęs milijonierius Janas Barta 2011 m. sukūrė „Semantic Visions“.
Kaip jie gavo šį užsakymą? Galbūt padėjo tai, kad J. Barta skyrė dešimtis milijonų aukų Čekijos valdančiųjų politinių partijų kampanijoms ir milijonus dabartinio prezidento Petro Pavelo kampanijai.
„Semantic Visions“ pradinį kapitalą skyrė Bartos investicinė grupė ‚Pale Fire Capital‘. 2011 m. prie „Semantic Visions“ prisijungė ir Bartos verslo partneris Dušanas Šenkyplis (Dušan Šenkypl), vienas iš būsimų projekto „Išmanusis karantinas“, į kurį vėliau Sveikatos apsaugos ministerija investavo šimtus milijonų, organizatorių.
JAV ir Jungtinės Karalystės vyriausybės 2019 m. skyrė „Semantic Visions“ 250 000 JAV dolerių dotaciją, skirtą tariamai „kovai su dezinformacija“. Tais pačiais metais Vrabelis surengė žiniasklaidos kampaniją ir, neturėdamas tiesioginių įrodymų, teigė, kad priešai „iš Rusijos bando pakenkti mūsų demokratinei sistemai“.
Čekijos televizija, viešoji įstaiga, tačiau pagal įstatymą turinti pati gauti ir tikrinti savo informacijos šaltinius, taip pat buvo „Semantic Visions“ klientė, atrado Dobiášova.
Vrabelis buvo įsivėlęs ir į kitas cenzūros iniciatyvas. Jis vadovavo grupei, pavadintai „Nelež“, kas reiškia „Ne-melagis“, kuri bendradarbiauja su Pasauliniu dezinformacijos indeksu, reikalaudama, kad įmonės nereklamuotųsi svetainėse, kurias šis indeksas įvardija kaip dezinformacijos skleidėjas.
Sorosas ir elfų šnipai
Vrabelio partneris Bohumilas Kartousas 2018 m. įkūrė ne pelno siekiančią grupę „Čeští elfové“ , kas reiškia „Čekijos elfai“. Ji dirba siekdama „stebėti dezinformaciją“ socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse ir grandininiuose elektroniniuose laiškuose. Kartousas ir jo „elfai“ stebi tariamai subversyvias grupes „Telegram“, „WhatsApp“ ir kitose programose.
Įvairios „elfų“ šnipinėjimo grupės veikia visoje Rytų Europoje. Lietuva savo „elfų“ šnipinėjimo aparatą įkūrė 2013 m. Čekijos „elfų“ atstovas dalyvavo „elfų akademijoje“ Lietuvoje kartu su trylikos šalių atstovais.
Šiandieniniai „elfai“ yra šnipai, mažai kuo besiskiriantys nuo tų, kurie pasiklausydavo mano vaikystės namuose. Šios „elfų“ grupės yra arba vyriausybinių karinių ir žvalgybos agentūrų priedangos grupės, arba „iškarpos“ (angl. cut-outs), t. y. grupės, kurios gali apsimesti nevyriausybinėmis organizacijomis, nors iš tiesų dirba vyriausybinėms agentūroms.
Vrabelis, Barta ir Kartousas susitiko ir bendradarbiauja su galingų finansinių interesų atstovais Aspeno institute Vidurio Europoje. JAV vyriausybė gausiai finansuoja Aspeno institutą, kurį daugelis laiko JAV vyriausybės „iškarpa“. Praėjusiais metais visuomenė dokumentavo, kaip Aspeno institutas 2020 m. vasarą bendradarbiavo su FTB, kad „iš anksto atskleistų“ informaciją apie Hunterio Bideno nešiojamąjį kompiuterį, nors FTB nuo 2019 m. gruodžio mėn. žinojo, kad nešiojamasis kompiuteris priklauso Bidenui.
Atsakydama į „Public“ užklausą, „Aspen Institute Central Europe“ atstovė spaudai sakė: „Nors ‚Aspen Institute Central Europe‘ yra pasaulinio ‚Aspen Institute‘ tinklo dalis, strategiškai ir finansiškai jie yra nepriklausomi vienas nuo kito“.
Sorosas ir jo Atviros visuomenės fondas pastaruosius dešimt metų finansiškai rėmė „Valstybės rekonstrukcijos“ iniciatyvą, kurioje pasisakoma už valstybės tarnybos skaitmeninimą, skaitmeninius asmens tapatybės dokumentus ir „žiniasklaidos reguliavimą“ – cenzūros eufemizmą. Atviros visuomenės fondas neatsakė į mūsų prašymą pateikti komentarą.
Šiandieniniai „elfai“ yra šnipai, mažai kuo besiskiriantys nuo tų, kurie pasiklausydavo mano vaikystės namuose.
Čekijos vyriausybė tvirtina, kad George’as Sorosas nedalyvauja slopinant žodžio laisvę, o jos „Kovos su hibridinėmis grėsmėmis centras“ kaltina tuos, kurie nurodo Soroso įtaką, skleidžiant „dezinformaciją“. Kaip įrodymą jie nurodo interneto svetainę atlaskonspiraci.cz, kurią finansuoja Sorošo Atviros visuomenės fondas.
Į šį procesą įsitraukė ir daug kitų organizacijų, įskaitant Prancūzijos naujienų agentūrą Agence France-Presse, nevyriausybinę organizaciją Demagog.cz, kurios tariamas vaidmuo – tikrinti faktus Facebooke, ir Prahoje įsikūrusią Vidurio Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatoriją. „Observatorija“ pasitelkia tyrėjus iš Kempeleno intelektinių technologijų instituto Slovakijoje ir Čekijos technikos universiteto. Dabar jie naudoja dirbtinį intelektą dezinformacijai „paneigti“.
Observatorija priklauso aštuonių panašių Europos nacionalinių ir regioninių centrų tinklui. Šis tinklas veikia 15 šalių ir yra pavaldus Europos skaitmeninės žiniasklaidos observatorijai. Observatorija neatsakė į mūsų prašymą pateikti komentarą.
Kai kurios iš minėtų grupių galėjo padėti sudaryti Karo žvalgybos tarnybos juodąjį sąrašą 2022 m. vasario mėn. vyriausybės vykdytai beprecedentei cenzūrai, kai ji uždarė dešimtis interneto svetainių, kurios, pasak jos, skleidė Rusijos propagandą.
Vyriausybės sąjungininkai gynė jos veiksmus. „Tai ne kartą matėte karuose, pavyzdžiui, Vietname […] turite sugebėti įtikinti žmones informacija, kad tai, ką darote, yra teisinga“, – 2022 m. spalio mėn. pokalbių laidoje sakė buvęs Krikščionių demokratų partijos pirmininko pavaduotojas, dabartinis Europos Parlamento narys. „Dezinformacija yra kryptingos tiesos priešingybė“.
Tiesą sakant, „ kryptinga tiesa“ (angl. targeted truth) yra ne kas kita, kaip vyriausybės propaganda.
“Mes kovosime toliau”
Visa tai yra labai bloga žinia kiekvienam, kuriam rūpi laisvė ir Vaclavo Havelo, mano tėvų ir visų kitų, kovojusių ir žuvusių kovoje su komunistiniu totalitarizmu, atminimas. Nepaisant dviejų išteisinamųjų nuosprendžių, mokytojos Bednářovos persekiojimas už tariamą genocido gynimą tebesitęsia. Tuo tarpu „Semantic Vision“ savo interneto svetainėje giriasi „bendradarbiavimu“ su „ The New York Times“, „ The Guardian“, „ TIME“, „Bloomberg“, „AFP“ ir kt.
Tuo pat metu žmonės priešinasi susidorojimui. Kilus visuomenės protestams, vyriausybė atblokavo 2022 m. užblokuotas interneto svetaines, o praėjusį mėnesį teismas nusprendė, kad blokavimas buvo neteisėtas. Teismo sprendimu oficialiai patvirtinta, kad iš tiesų vyriausybė buvo nurodžiusi blokuoti.
Kai kurie politiniai lyderiai prabilo viešai. „Galima turėti skirtingą požiūrį į karą Ukrainoje net ir ryžtingai atmetant to karo baisumus“, – sakė prezidentas Vaclavas Klausas per Bednářovos persekiojimą. „Kai Henris Kisindžeris sako, kad karas turi būti nutrauktas, ir mano, kad pritarimas status quo mūšio lauke yra išeities taškas tolesnėms deryboms, ar jis pritaria genocidui?“
Žodžio laisvę gina nevyriausybinė organizacija „Prieš kriminalizavimą ir persekiojimą“. Daugelis jos narių yra disidentai, kuriuos persekiojo komunistinis režimas buvusioje Čekoslovakijoje. Grupė rinko pinigus iš piliečių, kad paremtų Bednářovą, kurios vyras dėl persekiojimo sunkiai serga ir negali dirbti.
Ir aš, ir kiti kviečiame blogus veikėjus. Be Jourovos, yra ir Michal Klíma, vyriausybės įgaliotinis žiniasklaidai ir dezinformacijai. Klíma, kaip ir aš, yra disidentų vaikas. Michal Klíma tėvas Ivanas Klíma vaikystėje išgyveno Terezino koncentracijos stovykloje ir buvo artimas mano tėvo draugas.
2023 m. balandį socialiniame tinkle “Twitter” kritikavau Klimą, vadindamas jį vyriausybės “vyriausiuoju cenzoriumi” ir sakydamas, kad negaliu suprasti, kaip už žodžio laisvę kovojančio žmogaus sūnus galėjo taip degraduoti.
Klima atsakė man patarimu „daugiau studijuoti XX a. Rusijos ir Europos istoriją. Ypač kalbant apie siekį daryti įtaką, kurį Rusija nuolat rodė Vidurio ir Rytų Europos atžvilgiu“.
Atsakiau, kad rekomenduočiau jam daugiau studijuoti šiandieninę Rusiją ir tai, ką Klíma vyriausybės, o kartu ir Sąjungos nurodymu kopijuoja, „ar tai būtų cenzūra, politiniai procesai, skiepų žalos cenzūra, valiutos, asmens tapatybės kortelių ir sveikatos duomenų skaitmeninimo propaganda“.
Po to Klima neatsakė. Tačiau netrukus po to vyriausybė atidėjo į šalį savo „Kovos su dezinformacija įstatymo projektą“ ir panaikino Kovos su dezinformacija komisarą. Į „Public“ prašymą pakomentuoti šį žingsnį Klima neatsakė.
Vienas iš „Semantic Visions“ direktorių Janas Balatka „Public“ sakė: „Mes nebeturime jokių ryšių su Františeku Vrábeliu“. O vienas naujienų leidinys neseniai pranešė, kad F. Vrabelis yra skolingas tris milijonus Čekijos kronų afganų verslininkui Fawadui Nadri.
Augantis mažesnių nepriklausomų žiniasklaidos priemonių populiarumas ir jų gebėjimas išgyventi iš rėmėjų aukų rodo, kad žmonės mieliau patys formuoja savo nuomonę. „Kai supratau, kad didžiųjų žiniasklaidos priemonių redakcijos neleis man nagrinėti šių temų, – pasakojo man Dobiášova, – nusprendžiau įkurti savo platformą.“
Reformų reikalauja ir kiti pilietinės visuomenės veikėjai. Prahoje, kaip ir kitose Europos sostinėse, protestuoja ūkininkai. Kaip ir Vokietijoje, Čekijos vyriausybė juos pavadino „prorusiškais dezinformatoriais“. Žmonės prabunda ir supranta, ką daro vyriausybė.
Turime daug ko pasimokyti iš savo tėvų. Vienoje 1967 m. kalboje mano tėvas siūlė savo kolegoms rašytojams „išbraukti viską, kas dvelkia vergiška siela“. Mes turime moralinę pareigą palaikyti jų įsipareigojimą kovoti už laisvę. Jei to nepadarysime, mūsų tėvų kova už laisvę bus veltui.
Cecílie Jílková (gimė 1981 m. Prahoje) – čekų rašytoja, disidentų Ludviko Vaculíko ir Lenkos Procházkovos dukra, rašytojo Jano Procházkos anūkė. Cecílie vadovauja portalui Reporteri.substack.com. Ji gyvena Prahoje.
Šis tekstas pasirodė 2024 m. kovo 25 d. pavadinimu „“My Country Is Returning To Totalitarianism,” Warns Daughter Of Legendary Czech Freedom Fighter” svetainėje Public.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Nuotrauka: Cecílie Jílková
