Lindsey Grahamas: Ukraina „sėdi“ ant trilijonų vertės strateginių išteklių / Kamala Harris: JAV pasaulinio lyderio vaidmuo „ne iš labdaros“ / Roderichas Kiesewetteris: ES priklauso nuo Ukrainos ličio
Originalus straipsnis paskelbtas 2024 m. spalio 11 d. svetainėje multipolar-magazin.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Kijevas / Vašingtonas / Berlynas (multipolar). Vakarų politikų ir ekspertų teigimu, karas Ukrainoje vyksta ir dėl prieigos prie strategiškai svarbių žaliavų. Ukraina „sėdi ant trilijonų dolerių vertės naudingųjų iškasenų, kurios būtų naudingos mūsų ekonomikai“, – rugsėjo 6 d. lankydamasis Kijeve pareiškė JAV senatorius respublikonas Lindsey Grahamas (Lindsis Grehemas). „Todėl noriu ir toliau padėti mūsų draugams Ukrainoje“. Jau birželį televizijos kanalui CBS jis sakė, kad Ukrainoje esančių „svarbiausių naudingųjų iškasenų“ vertė siekia nuo dešimties iki dvylikos trilijonų dolerių. „Nenoriu atiduoti tų pinigų ir tų aktyvų Putinui, kad jis juos pasidalytų su Kinija“. L. Grahamas televizijos kanalui sakė, kad Ukrainai reikia padėti laimėti karą prieš Rusiją. JAV „negalėjo sau leisti“ jos pralaimėti.
JAV viceprezidentė ir kandidatė į prezidentus Kamala Harris vasario mėnesį Miuncheno saugumo konferencijoje pabrėžė, kad Jungtinių Amerikos Valstijų, kaip pasaulinės lyderės, vaidmuo yra „tiesiogiai naudingas amerikiečiams“. Hegemono vaidmuo prisideda prie tėvynės saugumo, taip pat prie JAV ekonomikos. Tai užtikrintų tiekimo grandines ir atvertų naujas rinkas JAV prekėms. „Turite suprasti, kad mūsų požiūris nėra grindžiamas meilės dorybe. Mes tai darome, nes tai atitinka mūsų strateginius interesus“.
2022 m. kovo pradžioje laikraštis „New York Times“ pranešė, kad prieš pat Rusijos invaziją į Ukrainą 17 JAV karinių ekspertų kreipėsi į JAV gynybos sekretorių Lloydą Ostiną ir pareikalavo, kad JAV užsitikrintų prieigą prie retųjų iškasenų ir metalų, pavyzdžiui, ličio. Kijevo vyriausybė, vadovaujama prezidento Volodymyro Zelenskio, 2021 m. leido JAV išgauti litį Donbase, 2022 m. rugsėjo mėn. analizėje aiškino Rusijos teisininkas ir buvęs Rusijos Interpolo biuro vadovas Vladimiras Ovčinskis. Jis rėmėsi Ukrainos informacija ir rašė, kad atitinkamą leidimą išgauti žaliavas išdavė Ukrainos strateginės pramonės ministerija.
Vokietijos CDU politikas Roderichas Kiesewetteris (Roderich Kiesewetter) 2023 m. gruodžio pabaigoje ARD laidoje teigė, kad Europos Sąjunga (ES) yra priklausoma nuo Rytų Ukrainoje esančio ličio, kad galėtų „pereiti prie energetikos permainų“. Didžiausi telkiniai Europoje būtų Donecko ir Luhansko regione.
Litis ir kitos žaliavos, pavyzdžiui, retosios žemės, priskiriamos strateginių žaliavų kategorijai. Be kita ko, jos būtinos siekiant įgyvendinti Vakarų šalių skelbiamus tikslus tapti nepriklausomomis nuo iškastinio kuro daugelyje ekonomikos sektorių. Litis laikomas „pagrindine žaliava energetikos pertvarkai“. Šis metalas reikalingas akumuliatoriams ir elektriniams automobiliams. Vokietijos mokslininkų analizėje, kurią kovo mėn. paskelbė Federalinė pilietinio ugdymo agentūra ir kiti, atkreipiamas dėmesys į „geostrateginę išteklių svarbą“ Ukrainoje, kuri Vakaruose vis dar nepakankamai vertinama.
Vakarų politikai ir žurnalistai taip pat daro prielaidą, kad Rusijos karo tikslas – perimti Ukrainos išteklius savo kontrolėn arba apsunkinti jų gavybą kitiems. Publicistė Sonja Margolina laikraštyje Neue Zürcher Zeitung (kovo 23 d.) rašė, kad „didžiulis žaliavų lobynas e. ateičiai“ yra vienas iš „Putino užkariavimo kampanijos“ motyvų. Kiti autoriai mano, kad Rusija nori pasinaudoti Ukrainos ištekliais, pavyzdžiui, ličiu, kad nuo jų priklausomos Europos valstybės vėl taptų „priklausomos“, dabar, kai kai kurios iš jų apsieina be rusiškų gamtinių dujų ir naftos.
Ulrichas Blumas (Ulrich Blum) iš privataus Vokietijos ličio instituto (Itel) šių metų liepos pradžioje „Deutsche Welle“ (DW) išsakė panašius komentarus. Be kita ko, jis teigė, kad Rusija siekia prieiti prie perspektyviausių ličio telkinių Rytų ir Vidurio Ukrainoje. Tai pablogintų Europos padėtį, nes priešingu atveju ji galėtų gauti didžiąją dalį energetiniam perėjimui reikalingų naudingųjų iškasenų iš Ukrainos. Dėl viso to Ukraina Europai atrodytų dar svarbesnė. „Jei ES nori sukurti akumuliatorių pramonę, jai reikia laisvos, demokratinės Ukrainos“. Todėl svarbu „ išvaryti V. Putiną iš visų šių sričių“, – sakė J. Blumas.
2021 m. liepą tuometinis ES Komisijos pirmininko pavaduotojas Marošas Sefčovičius atvyko į Kijevą, kaip 2022 m. balandį pranešė Austrijos laikraštis „Die Presse“. „Jo misija: užtikrinti strateginių žaliavų, tokių kaip litis, kurios vis dar guli neliečiamos Ukrainos žemėje, saugumą“. 2021 m. liepos 13 d. kartu su Ukrainos ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu Šefcovičius pasirašė susitarimą dėl strateginių žaliavų partnerystės. Australijos kalnakasybos bendrovė „European Lithium“, turinti Europos padalinį Volfsberge (Austrija), 2021 m. pabaigoje užsitikrino du perspektyvius ličio telkinius Ukrainoje ir jų dėka būtų tapusi didžiausia ličio tiekėja Europoje.
Šis tekstas pasirodė 2024 m. spalio 11 d. pavadinimu „US-Senator: „Dürfen ukrainische Rohstoffe nicht Putin überlassen““ svetainėje multipolar-magazin.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Nuotrauka: Ichigo121212, pixaby
Pastaba dėl autorių teisių: Multipolar pranešimai gali būti laisvai naudojami kituose portaluose. Vienintelė sąlyga – nurodyti šaltinį ir įterpti originalią nuorodą. Teksto papildymai ar kiti pirminio pranešimo turinio pakeitimai turi būti nurodyti atskirame pranešime skaitytojams.
