trumpai: taip, einu
Mano užsienio kalbų žodynas (geriau nei Vikipedija!) „aporiją“ apibūdina kaip „nesugebėjimą tam tikroje situacijoje priimti teisingo sprendimo ar rasti tinkamos išeities; beviltiškumą“. Šis terminas gan tiksliai nusako mano savijautą, kai klausiu savęs, ar šeštadienį (rytoj!) eisiu į demonstraciją prie Seimo prieš koronos politiką. Viena vertus, tas kreipimasis man nepatinka, kita vertus, jaučiu, kad yra svarbu viešai pareikšti savo nuomonę.
Paaiškinsiu šiek tiek plačiau: man nepatinka kvietimo į demonstraciją tonas, jis pernelyg iššaukiantis: tokių žodžių kaip „genocidas“ ir „sunaikinimas“ nereikėtų vartoti lengvabūdiškai, o kalbant apie „chemtrail“ – esu labai skeptiškas. Be to, man atrodo, kad visa tai buvo nukopijuota iš Amerikos, tiek leksikos, tiek apskritai habito prasme. Labai trumpai apie Ameriką: jei atvirai, man nepatinka nei Bidenas, nei Trumpas. Šiandien draugas užsuko išgerti arbatos ir atkreipė dėmesį į Ezros Pound citatą: „Niekšybės metodika yra pateikti du melus vienu metu ir priversti žmones karštai ginčytis dėl to, kuris melas yra tiesa“.
Vadinasi, į demonstraciją neiti?! Bijoti būti sumaišytam su žmonėmis, kurių politiniams įsitikinimams nepritariu? Deja, nėra taip lengva. Net pačiame kvietime į demonstraciją užuodžiu baimę. Baiminimąsi dėl valstybės, kuri nebeatstovauja savo piliečiams ir žiniasklaidos aparato pagalba skleidžia baimę ir siaubą, nors tikrovė to nepateisina. Gera įžanga yra atviras vokiečių gydytojų laiškas, kuriame aiškiai pasakoma, dėl ko konkrečiai šioje „koronos krizėje“ kyla klausimai ir dėl ko reikėtų diskutuoti viešai. Prašau perskaityti! Jei 2009 m. PSO nebūtų tyliai ir slapta pakeitusi pandemijos termino, tikriausiai gyventume daug ramiau. Turint naują apibrėžimą, praktiškai kiekvieną gripą galima paskelbti pandemija.
Taip, aš taip pat bijau: užvakar Bundestage priimtas įstatymas, kuriuo „Parlamentas kasa sau kapą“ ir kuris daro didžiulį poveikį mano gyvenimui. Laimei, norint tai įgyvendinti, dar trūksta kelių žingsnių. Su kiekviena vadinamąja „pandemija“ gali būti paskelbta nepaprastoji padėtis ir panaikintos pagrindinės teisės! Be to, tikriausiai ateityje į Vokietiją galėsiu keliauti tik tuo atveju, jei galėsiu įrodyti, kad esu paskiepytas nuo „koronos“. Kiek ši vakcina pavojinga, galite perskaityti čia. Neabejoju, kad Lietuvoje bus kažkas panašaus. Jei dabar neišeisiu į gatvę, tai kada?
Nemanau, kad gyvename demokratijoje. Mes gyvename atstovaujamosios demokratijos sąlygomis (angl. „representative democracy“), tai didelis skirtumas. 2012 m. paskelbtame tyrime „Poveikis ir įtaka“ (vok. „Turtas ir įtaka“), Prinstono profesorius Martinas Gilensas nagrinėja klausimą, kokią politinę įtaką turi skirtingos socialinės klasės. Jis nagrinėjo laikotarpį nuo 1981 iki 2002 metų JAV. Tyrimo rezultatai kelia nerimą. VISI sprendimai, priimti per šį laikotarpį, nepaisant, kuris prezidentas valdo šalį (tiek apie Trumpą ir Bideną), buvo priimti 10% turtingųjų naudai. Jei 70%, t.y. absoliuti dauguma, nori kažko kito, pvz. teisingesnės mokesčių politikos, tada tikimybė, kad jų noras, kuris netenkina tų 10%, taps realybe, lygi 0. Taigi: NULINĖ tikimybė. Prašau kelis kartus perskaityti sakinį.
Panašų tyrimą 2016 m. užsakė Vokietijos socialinių reikalų ministrė Nahles. Išsamiai tą patį klausimą tyrė ir prof. Schäferis iš Osnabriuko universiteto su komanda, tačiau laikotarpyje nuo 1998 iki 2015 m. Rezultatas Vokietijoje ir JAV identiškas.
Taigi Vakarų pasaulyje yra didžiulė atstovavimo krizė, mes, „paprasti žmonės“, aiškiai jaučiame, kad politikai mums neatstovauja. Beje, Vokietijos vyriausybė minėtos studijos rezultatų neskelbė; ji net bandė rezultatus perrašyti savo naudai ir dėl to kilo nedidelis skandalas.
Beveik visi jaučiame, kad „tie, kurie yra viršuje“ mums neatstovauja. Tai aiškiai parodo, kad mūsų jausmas – teisingas. Be to, visi jaučiame, kad atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų nuolat didėja. Ši tendencija sustiprėjo per koronos krizę. Visus metus daug skaičiau apie ekonomiką. Mano įžvalga: sistema, kurioje gyvename, „automatiškai“ užtikrina, kad pinigai tekėtų iš apačios į viršų.
Taigi gyvename pasaulyje, kuriame didžioji dauguma žmonių neturi politinės įtakos ir kuris tampa vis neteisingesnis. O šiuo metu stipriausioje Europos šalyje drastiškai naikinamos pagrindinės teisės. Tokį dalyką gyvenime, sulaukęs 50 metų, patiriu pirmą kartą. Tai neturi analogų ir detaliai aprašyta puikiame Peterio Hitchenso straipsnyje. Jame jis parodo, kaip „koronos pandemijos“ metu Didžiosios Britanijos vyriausybė sąmoningai kelia paniką žmonėms, nors skaičiai iš tikrųjų nėra bauginantys. Ir jis stebisi, kodėl žiniasklaida to neparodo ir kodėl žmonės neišeina į gatves:
„Taip atsitinka todėl, kad dauguma žmonių, kurie visą gyvenimą gyveno atsipalaidavę laisvėje, beveik negali patikėti tuo, kas vyksta prieš akis. Tai paradoksalu (…): vyriausybė sėkmingai ir be opozicijos keičia valstybės esmę, nes niekas negali patikėti tuo, ką jis mato, todėl visi tai mandagiai ignoruoja “.
Man taip pat sunku patikėti tuo, kas vyksta. Bet faktai nedviprasmiški, o tiesa – konkreti. Tai šiek tiek primena košmarą, iš kurio norisi pabusti ir vakare nueiti į mėgstamą aludę alaus. Vietoj to, rytoj vėl matysiu gausybę kaukių. Mano pažįstamų rate absoliuti dauguma kaukes dėvi, nes baiminasi baudos. Kaip tai mus veikia?
Vakar kalbėjausi su maloniu vyriškiu, kuris pasakojo apie savo motiną, kuri sėdi viena namuose ir informaciją gauna tik iš laikraščių ir televizijos. Panikos priepuoliai jai gali kainuoti sveikatą. Baimė ir vienatvė kelia grėsmę gyvybei. Kol kas apie tai nėra daug informacijos, tačiau juk tai šokiruoja: žmonės miršta, nes bijo kreiptis į ligoninę, auga savižudybių skaičius ir kt. Ar šiandieniniai gydymo rezultatai nėra pavojingesni už patį gydymą?
Maždaug prieš metus įvyko toks pokalbis mano mėgstamiausiame bare. Aš paklausiau savo pašnekovo, pavadinkime jį Vytautu: „Vytautai, kaip manai, ar teisinga, kad aštuoniems žmonėms priklauso tiek pat turtų, kiek pusei Žemės gyventojų?“ Tada jis nustebęs pažiūrėjo į mane ir paklausė, ar aš socialistas, arba dar blogiau – komunistas? Aš nežinau, tačiau žinau, kad sistemos, kuriančios disbalansą, ilgai egzistuoti negali. Sistema, kurioje gyvename, yra išsibalansavusi ir kovoja dėl savo išlikimo.
Užtenka perskaityti Klauso Schwabo (Pasaulio ekonomikos forumo įkūrėjas) pareiškimus apie „didįjį išjungimą/perkrovimą“ (angl. great/big reset), siekiantį daugiau kontrolės, pvz. panaikinant grynuosius pinigus. Daugelis net neįsivaizduoja, ką tai reikštų: kiekvienas mūsų žingsnis būtų sekamas. O jei aš kritikuočiau sistemą („tuos viršuje“), būtų uždaryta mano banko sąskaita. Beje, tai nėra sąmokslas, Klaus Schwab apie tai rašo atvirai. Ateityje svetainėje bus daugiau straipsnių apie tai.
Grįžtant prie demonstracijos: žinoma, man labiau patiktų, kad į demonstraciją ragintų eiti bažnyčia, kuri remiasi popiežiaus Pranciškaus enciklika „Visi broliai“ (it. Fratelli Tutti). Joje popiežius Pranciškus parodo, kad „korona krizės“ metu net neoliberalizmas nebeveikia. Be to, popiežius aštriai kritikuoja kapitalizmą. Enciklika paskelbta spalio 3 d., taigi ji visiškai nauja.
Popiežius Pranciškus taip pat sako, kad būtent „koronos krizė“ išryškino kapitalizmo silpnybes. Nes, priešingai nei ne kartą buvo teigta, rinkos jėgos negalėtų išspręsti tokios krizės pasekmių. Visų pirma, neteisingas turto ir privačios nuosavybės paskirstymas yra problema, kamuojanti žmoniją.
„Krikščionybė niekada nepripažino teisės į privačią nuosavybę absoliučia“, – popiežiaus žodžius citavo CNN. „Visi broliai“ (it. Fratelli Tutti) yra tik trečioji popiežiaus enciklika. Taigi ji išties svarbi. Kai kurie kunigai skaito mano tinklaraštį. Vieno jų paklausiau, ar enciklika išversta į lietuvių kalbą. Jis atsakė „ne“.
Todėl dar viena citata iš popiežiaus enciklikos. Po antrašte „Be plano visiems“ sakoma:
„Geriausias būdas valdyti ir be kliūčių judėti į priekį – sėti beviltiškumą ir kurstyti nuolatinį nepasitikėjimą, prisidengiant kai kurių vertybių gynimu. Šiandien daugelyje šalių pasitelkiami politiniai kurstymo, griežtinimo ir poliarizacijos mechanizmai. Įvairiais būdais bandoma paveržti kito teisę į egzistavimą ir savarankišką galvojimą. Patyčios, įtarinėjimai ir stigmatizavimas yra šio tikslo įrankiai. Kitų nuomonė apie tiesą ir vertybes nepriimtina. Stipriausiojo sureikšminimas nuskurdina ir silpnina visuomenę.
Politikoje nebeliko sveikos diskusijos apie ilgalaikias strategijas dėl visuomenės gerovės, ji siūlo tik trumpalaikius rinkodaros receptus, veiksmingai naikinančius kitą. Šiame primityviame devalvacijų žaidime manipuliuojama diskusija, nuolat abejojama žmonėmis ir konfrontuojama su jais “.
Bažnyčia, kur Tu? Gal jau metas užimti poziciją ir prisidėti prie kitos demonstracijos pasiruošimo? Mano patarimas: pats laikas!
Galėčiau dar daug ką parašyti, pvz. apie reakcijas į mūsų svetainę. Pavyzdžiui, kai kurie mano, kad noriu pasinaudoti krize, kad iš jos pasipelnyčiau. Apie tai kitą kartą. Vakar buvo 40 000 svetainės peržiūrų (rekordas per pirmąsias dvi savaites). To pavyko pasiekti be finansavimo, žinių apie reklamą internete ir pan. Tik keli paprasti žmonės, kurie jautė, kad vyksta kažkas negero ir kurie norėjo drauge ko nors imtis dėl to. Ačiū visiems skaitytojams. Labai ačiū visiems vertejams!!
Ar eisiu į demonstraciją? Taip, mane atpažinsite iš paprasto kartoninio plakato su www.sapereaude.lt 🙂 Nekantriai laukiu mūsų pokalbių! Susitiksime prie Seimo 12 val.
Jūsų Andreasas Rodenbeckas
PS: Nuotrauka iš 2020 m. Balandžio 1 d., mūsų Nacionalinės šventės Užupyje. Nepaisant visų draudimų, suorganizavome nedidelį paradą. Niekam nesukėlėme pavojaus 🙂
Paskutinis dalykas: faktų tikrintojai mūsų svetainę atrado. Valio!
Kviečiame aptarti argumentus žemiau esančiame forume. Nepagarbūs komentarai bus ištrinti. Gerbkime vienas kitą.
kiek moka?
Rubliais? 😉