Pirmajame projekte JAV pasilieka „turto sulaikymo teisę“ ir toli siekiančią prieigą prie Ukrainos infrastruktūros / Britų laikraštis kalba apie „reparacijas“ ir „naująjį Versalį“ / ES ir Vokietijos politikai pritaria JAV strateginiams interesams
Originalus straipsnis paskelbtas 2025 m. vasario 21 d. svetainėje multipolar-magazin.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Vašingtonas, (multipolar). Nepavykus sudaryti išsamaus naujosios JAV administracijos ir Ukrainos vyriausybės susitarimo dėl žaliavų, Donaldas Trampas (Donald Trump) dabar siekia supaprastinto susitarimo su Ukraina, skelbia JAV žiniasklaida. Susitarimu siekiama nustatyti Ukrainos priešpriešinius įsipareigojimus dėl jau suteiktų JAV mokėjimų, kurių bendra suma, pasak D. Trumpo, siekia 350 mlrd. dolerių. Ketvirtadienį (vasario 20 d.) Vašingtono pasiuntinys Ukrainoje Keithas Kelloggas Kijeve susitiko su Ukrainos prezidentu Volodimiru Zelenskiu. Kaip pranešė„Reuters“, remdamasi neįvardytais šaltiniais, susitarimą ketinama pasirašyti greitai, o detalės dėl prieigos prie išteklių apimties bus derinamos tik vėliau. JAV žurnalo „Axios“ šaltiniai taip pat patvirtino naujo sutarties pasiūlymo pateikimą. JAV pasiūlymas buvo patobulintas ir dabar labiau tikėtina, kad susitarimas bus sudarytas.
Anksčiau britų laikraštis „The Telegraph“ vasario 17 d. pranešė apie gautą projektą, pagal kurį iš pradžių planuota sutartis su Ukraina apima ne tik svarbiausių šalies žaliavų kontrolę, bet ir uostus bei kitas infrastruktūros dalis. „Jei šis projektas bus priimtas, D. Trumpo reikalavimai sudarytų didesnę Ukrainos BVP dalį nei Versalio sutartimi Vokietijai nustatytos reparacijos“, – aiškino laikraštis. Tačiau Ukrainos prezidentas atsisakė pasirašyti susitarimą, nes projekte nebuvo numatyta jokių saugumo garantijų Ukrainai.
Pagal dokumentą JAV turėjo gauti 50 proc. nuolatinių pajamų iš tokių išteklių kaip grafitas, uranas, titanas ir litis gavybos, taip pat 50 proc. vertės „visų naujų licencijų, suteiktų trečiosioms šalims“. Pasak „Telegraph“, šios pajamos turėtų būti „įkeistos“ JAV naudai. Be to, JAV turėtų būti palikta „pirmumo teisė gauti visas būsimas eksportuojamų naudingųjų iškasenų licencijas“, taip pat teisė pasirinkti sąlygas visoms būsimoms licencijoms ir projektams šioje srityje. „Atrodo, kad tekstą parengė privatūs teisininkai, o ne JAV Valstybės ar Prekybos departamentai“, – spėja Londono dienraštis. Susitarimo projektą vasario 12 d. pristatė Kijeve viešėjęs JAV iždo sekretorius Skotas Besentas (Scott Bessent).
Vasario 3 d. Donaldas Trampas jau buvo paskelbęs apie susitarimą su Ukraina, kuriame numatyta galimybė gauti retųjų žemių kaip „kompensacija“ už milijardinę paramą šaliai. Vasario 10 d. interviu televizijos kanalui „FoxNews“ D. Trumpas pareikalavo 500 mlrd. dolerių vertės „ekvivalento“. Volodimiro Zelenskio „pergalės plane“ nuo 2024 m. spalio mėn. jau buvo numatyta kartu su šalies “strateginiais partneriais “ išgauti Ukrainos gamtinius išteklius. Rugsėjį lankydamasis „Trump Tower“ Niujorke V. Zelenskis pasiūlė JAV tiesiogiai įsigyti Ukrainos retųjų žemių ir svarbiausių naudingųjų iškasenų.
Jungtinės Valstijos jau kurį laiką siekia strateginio intereso Ukrainos žaliavų ištekliais. Dar prieš prasidedant 2022 m. karui, JAV kariškiai šį interesą išreiškė tuometiniam gynybos sekretoriui Loidui Ostinui (Loyd Austin). 2023 m. JAV senatorius Lindsay Grahamas nusiuntė Kijevui susitarimo projektą, kuriuo buvo siekiama užtikrinti JAV bendrovėms prieigą prie žaliavų. D. Grahamas D. Trumpo atnaujintas pastangas pasiekti susitarimą dėl žaliavų apibūdino kaip palankias mažėjančiai paramai Ukrainai ir pavadino tai „V. Putino košmaru“. Tačiau daug Ukrainos žaliavų telkinių jau dabar kontroliuoja Maskva dėl Rusijos kariuomenės žygio į priekį.
CDU ir CSU politikai yra ant tos pačios bangos kaip ir JAV respublikonai: sausio 25 d. Bavarijos ministras pirmininkas Markusas Söderis (CSU) televizijos kanale „Welt“ parodė supratimą JAV veiksmams ir įžvelgė Vokietijos vyriausybės praleistą progą gauti ką nors mainais už savo „aukštus rezultatus“ iš Ukrainos. Jis pažodžiui paklausė: „Ar kas nors čia kada nors pagalvojo apie ką nors panašaus?“. Paklaustas, ar tokia galimybė vis dar egzistuoja, G. Söderis įvertino, kad toks projektas „jau baigtas“ dėl JAV suteiktų garantijų. Žaliavų „jau nebėra“. 2024 m. rugpjūtį su CDU susijęs Konrado Adenauerio fondas, taip pat 2023 m. gruodį CDU politikas Roderichas Kiesewetteris , be kita ko, jau atkreipė dėmesį į strateginę svarbiausios technologinės naudingosios iškasenos ličio svarbą Vokietijos energetikos pertvarkai. Europos Sąjunga 2021 m. liepą jau pasirašė susitarimą dėl strateginės žaliavų partnerystės su Ukraina, daugiausia dėmesio skirdama tarptautiniu mastu paklausiam mineralui.
Šis tekstas pasirodė 2025 m. vasario 21 d. pavadinimu „USA planen neuen Vertragsentwurf für Zugriff auf ukrainische Rohstoffe” svetainėje multipolar-magazin.de.
Išversta padedant www.DeepL.com/Translator. Be pataisymų.
Šis tekstas yra licencijuojamas pagal „Creative Commons Attribution 4.0“ tarptautinę licenciją. Nesivaržykite kopijuoti ir dalintis.
Nuotrauka: pixabay
